Angelo muziejus tęsia straipsnių ciklą „Šiaulių krašto tautodailininkų portretai“

Šiauliai

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt

157126

Angelo muziejui tęsiant 12 straipsnių ciklą apie Šiaulių krašto tautodailininkus, siekiama atskleisti kūrėjų asmenybes ir viešinti jų sukurtus darbus, saugomus Angelo muziejaus fonduose.

5fcb4f5c40f86.jpg

ŠIAULIŲ KRAŠTO TAUTODAILĖS KŪRĖJŲ PORTRETAI (II):

STANISLOVAS ŠPUKAS

Stanislovas Špukas gimė 1940 metais Raseiniuose. Baigęs Kauno politechnikumą, įgijo mechaniko specialybę pagal kurią ir darbavosi iki pensijos. Į Radviliškį gyventi atvyko 1970 metais. Kaip teigia Stanislovas: „1971 metais pas mus pradėjo dirbti garsus kalvis Vytautas Jarutis, kuris dabar kalvystę iškeitė į juvelyriką. Tada nuo jo ir nusižiūrėjau šį amatą. Darbo metais nebuvo kada pagalvoti apie meną, nes reikėjo labai daug dirbti.“ Inspiracijos užuomazgas kalvystei galima laikyti Stanislovo tėvo, kaip račiaus, profesinę veiklą, kai tekdavo atlikti kalviškus darbus ratų gamybos procese. Stanislovas nuo mažų dienų padėjo kaimynui kalviui - pūsdamas dumples ir kartu sužinodamas daug kalvystės amato subtilybių. Kalviu kūrėjas tapo 1992 metais. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus organizuojamose kasmetinėse parodose pradėjo dalyvauti nuo 2005 metų. 2006 metais tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu. 2010 metais už pasiekimus meninės kalvystės srityje suteiktas geriausias Radviliškio rajono tautodailininko vardas. 2015 metais Stanislovui Špukui už tradicinės meninės kalvystės puoselėjimą buvo įteiktas aukščiausias tautodailės srities apdovanojimas „Aukso vainikas“.

Kalvis Stanislovas Špukas labai aktyvus ir produktyvus kūrėjas, dalyvaujantis regioninėse ir Respublikinėse tautodailės parodose, amatų mokymo šventėse, kalvių pleneruose Radviliškyje ir Užventyje. Stanislovas kuria tradicinius kryžius, saulutes, meninius - dekoratyvinius namų ir kiemo aplinkos elementus. Kalvio sukurtuose tradiciniuose kryžiuose atsispindi jautri tradicijų išsaugojimo ir tęstinumo pajauta. Kūrėjo kryžiuose pražysta senųjų tulpių motyvai, gieda metaliniai paukščiai arba į tave žvelgia visa reginti Dievo apvaizdos akis. Keliuose autoriaus sukurtuose kryžiuose galima įžvelgti netgi pagal tradicinę mitologinę lietuvių sampratą traktuojamus tris pasaulio pradus: žemės sferą, mūsų gyvenamąją sferą, kur tarpsta visa augalija ir gyvūnija, ir trečiąją - dangiškąją. Autorius savo kaltinius darbus paįvairina įvairiomis kaltinio metalo galutinio apdirbimo technikomis. Viena iš unikalių technikų yra sendinimo technika, kur autorius naudoja jodo ir amoniako tirpalus. Tokiu būdu sendintas kryžius po kelių dienų atrodo kaip senovinis - tokiu būdu apdorotas kryžius tik dar labiau sustiprina senovinės kryždirbystės aktualizavimą ir sąsajas su praeities protėvių palikimu. Kalvio Stanislovo kryžiai puošia Šaukoto bažnyčios stogą, Šiluvos bazilikos tvorą, Radviliškio, Šaukoto ir kitas Lietuvos kapines. Svarbu akcentuoti, jog Stanislovas restauruoja ir senuosius kryžius, pratęsdamas jų gyvenimą ir išliką ateities kartoms. Kalvis Stanislovas Špukas yra kūrėjas, suvokiantis šių dienų kalvystės ir senosios tradicinės kalvystės tradicijų sintezę ir tęsiantis šias unikalias kryždirbystės tradicijas, kurios yra neatsiejama lietuvių tautinio identiteto dalis.

Straipsnį parengė Rytis Milkintas

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt