Avariją Černobylio AE likvidavę lietuviai: atleiskite, kad esame gyvi

Lietuvos judėjimo „Černobylis“ pirmininkas neslepia apmaudo – ilgus metus pamiršti ir neišklausomi Černobylio atominės elektrinės (AE) katastrofos veteranai visuomenei parūpo tik pasirodžius greit išpopuliarėjusiam serialui.

„Mes, mūsų likimai išvis niekam nerūpėjo. Negalėjome prisišaukti dėmesio, bet štai, pasirodo kažkoks penkių serijų filmukas, ir visi staiga prisimena, kad mes esame“, – ironizuodamas kalbėjo judėjimo „Černobylis“ pirmininkas Pranas Paškevičius.

Prisimena patirtą pragarą

Vyras prisimena tų dienų įvykius ir lietuvių likvidatorių kasdienybę: „Černobyliečiais dabar prisistato visi, tačiau ten važiavo ne vien likvidatoriai. Kartais pas mane ateina žmonės ir sako, kad buvo likvidatoriai. Jei buvo pakankamai trumpą laiką – apie savaitę, gali kilti įtarimas, kad tai buvo tuometinės milicijos pareigūnai, siunčiami į avarijos zoną palaikyti tvarkos. Ten ir saugumo atstovų buvo. Anot oficialios informacijos, ten nebuvo šauktinių, tačiau buvo ir jų.

Vadinamuosius partizanus – žmones, kurie slapstėsi, nenorėjo važiuoti, – surinko tiesiog gaudydami ir jėga juos gabeno į AE avarijos zoną. Milicininkai buvo reikalingi tam, kad prižiūrėtų tvarką, nuomones, mintis – kad būtų optimistinės nuotaikos. Žinote, bet koks žodis prieš valdžią buvo laikomas vos ne tėvynės išdavimu. Išdavyste buvo laikomas net panikos kėlimas.“

P. Paškevičius taip pat pasakojo, kad katastrofos vietoje dirbusiems asmenims kartais pritrūkdavo elementarių žinių. „Dabar aiškina, kad avarijos teritorijoje buvo dozimetrai ir dozimetristai. Taip, buvo, tačiau dauguma jų net nežinojo, kokia radiacijos dozė yra pavojinga. Kai klausdavome dozimetristų apie radiacijos lygį, jie mums nuolat tvirtindavo, kad viskas normos ribose, tačiau paklausus, kokia ta norma, jie negalėdavo nieko atsakyti, nes paprasčiausiai nežinojo“, – apmaudo neslėpė pašnekovas.

Išgyvenusiems katastrofos veteranams koją nuolat kiša biurokratinės problemos ir valdžios interpretacjos. Esą įstatymas, apibrėžiantis jų padėtį, nuolat kinta. „Keičiasi įstatymai, įvedamos pataisos ir mes matome, kad palaipsniui ima išvis nykti tokia nukentėjusių asmenų kategorija kaip černobyliečiai, – pasakojo P. Paškevičius. – Paprasčiausias dalykas – černobyliečio našlė. Ji galėtų gauti pusę valstybinės pensijos, tačiau turi sulaukti pensinio amžiaus ir išeiti į pensiją per penkerius metus nuo černobyliečio mirties, per tą laiką neištekėti. Kaip jums atrodo, ar tai ne pasityčiojimas?“ – pasipiktinimo neslėpė vyras.

Jis papasakojo ir apie dar vieną biurokratinį absurdą: „Yra pripažinti nukentėjusiais černobyliečiai Slavutičiaus statytojai. Tačiau yra niuansas – jei kreipiesi į „Sodrą“ ar ligonių kasas, jie pradeda interpretuoti. Esą tie, kas buvo pačiame Černobylyje, yra nukentėję, o kas statė Slavutyčių – ne.“

Slavutičius – vienas jauniausių Ukrainos miestų, įsikūręs vos 50 km nuo Pripetės. Jo gyventojai po Černobylio AE katastrofos turėjo dar keturiolika metų dirbti pavojingoje aplinkoje. Radiaciją kentėjo ir Slavutičių statę žmonės.

Dingęs medicinos registras

P. Paškevičius prisimena, kad 1990 m. medicinos profesorius Kurtinaitis savo iniciatyva vedė visų likvidatorių bei jų šeimos narių sveikatos registrus. Medikas manė, kad reikia stebėti visus černobyliečius, o jų vaikus įtraukti į ypatingą įskaitą dėl galimo ilgalaikio radiacijos poveikio jų sveikatai ir genetikai. Tačiau ši kilni misija mirė kartu su profesoriumi, o vos likvidatorių atžaloms sulaukus pilnametystės buvo nutraukta sveikatos stebėsena, mat jie „nustojo būti vaikais“.

Vyras atskleidė, kad net ir Nepriklausomybės pradžioje, sunkmečių ir krizių metu, iš valdžios nesulaukdavo tiek mažai dėmesio, kiek likvidatoriams skiriama dabar. Nors Lietuvos judėjimo „Černobylis“ atstovai nuolat mina valdininkų kabinetų slenksčius, retai sulaukia supratimo. „Teko bendrauti ir su dabartine valdžia – buvome pas ministrą Liną Kukuraitį ir Aurelijų Verygą. Sveikatos apsaugos ministras pažadėjo mūsų padėtį išsiaiškinti asmeniškai, tačiau jau metus nieko nevyksta. O L. Kukuraitis atsiuntė porą išsigandusių moteriškių mūsų išklausyti, nežinau, gal galvojo, kad mes radioaktyvūs“, – ironizavo pašnekovas.

Nykstančios lengvatos

Pasakodamas apie nuolat nykstančias lengvatas, Černobylio veteranų atstovas prisiminė ir niekaip neįgyvendinamą transporto lengvatų idėją. „Buvo norima įvesti transporto lengvatas Lietuvoje gyvenantiems likvidatoriams, ir tai norėta padaryti jau labai seniai, tačiau buvo imta reikalauti, kad būtų sudarytas vieningas černobyliečių registras, o kaip mes juos suskaičiuoti turėtume?“ – retoriškai teiravosi pašnekovas.

Jis apgailestavo, kad sugriežtinus duomenų apsaugos įstatymą mintis kurti lietuvių likvidatorių registrą gali būti palaidota.

Alfa.lt