Greitosios medicinos pagalbos darbuotojams siūloma suteikti galimybę gauti valstybinę pensiją

Įvairioms frakcijos atstovaujanti Seimo narių grupė įregistravo tai siūlantį patobulintą, jau antrą Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo variantą. Jį priėmus, GMP darbuotojai, kaip šiuo metu pareigūnai, teisėjai, turėtų teisę gauti valstybinę ištarnauto laiko pensiją, valstybinę nedarbingumo pensiją ir našlių bei našlaičių valstybinę pensiją.

 

Į GMP personalo valstybinę pensiją galėtų pretenduoti buvę GMP brigados darbuotojai, ne jaunesni kaip 55 metų, turintys ne mažesnį kaip 20 metų darbo stažą ir teikę įvykio vietoje greitosios medicinos pagalbos paslaugas.  

 

GMP personalo valstybinė pensija siektų 40 proc. jų per 5 metus gauto vidutinio darbo užmokesčio. Siūloma, kad įgiję teisę į valstybinę pensiją, jie neprarastų teisės į kitas valstybines pensijas.

 

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Tomo Tomilino teigimu, projektas parengtas siekiant padidinti darbo greitosios medicinos pagalboje patrauklumą, darbuotojų motyvaciją.

 

„Siūlomi pakeitimai priartintų greitosios medicinos pagalbos darbuotojų socialines garantijas prie jau galiojančių ir taikomų pareigūnų garantijų bei padidintų šio darbo patrauklumą jauniems specialistams, o pacientams užtikrintų operatyvias profesionalias gyvybės gelbėjimo paslaugas. Galimybė gauti valstybinę pensiją po 20 metų darbo greitosios medicinos pagalbos brigados sudėtyje būtų viena iš patrauklių motyvacinių priemonių dirbti GMP tarnyboje bei nepalikti šio nelengvo darbo. Šiandien jau turime didelį sveikatos paslaugas teikiančių specialistų trūkumą, ypač regionuose, o greitosios medicinos pagalbos veiklos užtikrinimas yra absoliučiai būtinas visoje šalyje, kai vis toliau tenka vežti pacientus į miestų ligonines“, – sakė įstatymo pataisas inicijavęs T. Tomilinas.

 

Pasak jo, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai dirba ekstremaliomis sąlygomis, kurios reikalauja ypač didelio tikslumo, operatyvumo ir gebėjimo reaguoti ypatingose situacijose. Anot T.Tomilino, įvairūs tyrimai parodė, kad jie dažnai patiria agresiją ir smurtą darbo metu, o darbo aplinka kelia stresą bei įtampą. 

 

„Remiantis Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, policininkai su kritiniais įvykiais susiduria vidutiniškai 3,15 karto per mėnesį, o GMP personalo darbuotojams dar dažniau nei policijos pareigūnams ir ugniagesiams tenka dirbti tokiomis kritinėmis sąlygomis.Ypač sudėtinga dirbti su apsvaigusiais nuo psichotropinių medžiagų žmonėmis, neretai gresia pavojus darbuotojų gyvybėms. Visi prisimename pernai Vilniuje žuvusį GMP darbuotoją gelbėjant žmogų. Todėl šių darbuotojų darbas turi būti prilygintas specialiąsias paslaugas teikiantiems pareigūnams, kaip pavyzdžiui, policijos pareigūnai. Kyla klausimas, kodėl jie neturi tokių pat pensijų kaip policijos pareigūnai“, – sakė T. Tomilinas.

 

ELTA primena, kad Seimo narys T. Tomilinas jau beveik prieš metus siūlė suteikti galimybę gauti valstybines pensijas greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, tačiau Teisės departamento išvados dėl galimo Valstybinių pensijų įstatymo pataisų prieštaravimo Konstitucijai neleido joms atsirasti Seimo darbotvarkėje.

 

Naują patobulintą įstatymo pakeitimo projektą dėl valstybinių GMP darbuotojų pensijų teikia demokratas T. Tomilinas ir Seimo nariai konservatoriai Jurgita Sejonienė, Andrius Navickas, Seimo LVŽS frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė ir Darbo partijos frakcijai atstovaujanti Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

 

Pagal galiojantį Valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvoje nustatytos šios valstybinės pensijos: pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų, Lietuvos Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos.

 

Greitosios medicinos pagalbos personalo darbuotojams galimybė gauti valstybinę pensiją nėra numatyta.