Kaip protingas pensininkas iš vidutinės pensijos Lietuvoje gali gyventi oriai...

Dažnas norėtų savo namams įsirengti nedidelę saulės elektrinę, tačiau... Pesimistai mano, jog Lietuvoje saulės per mažai, dažnai lyja, sninga, o pernelyg daug dienų būna debesuotos. Optimistai teigia, kad tiesioginiai saulės spinduliai net nėra būtini, kad saulės elektrinės generuotų energiją. Jeigu saulė šviečia, energijos sugeneruojama žymiai daugiau, tačiau nėra taip, kad žiemą energija visai nebūtų generuojama. Nors ir kur kas mažiau, tačiau energijos vis tiek sukuriama ir šaltuoju metų laiku. Kaip sako specialistai, saulės jėgainės pagamintą ir nesunaudotą perteklinę elektrą galima atiduoti pasaugoti į elektros tinklus, o naktį ir žiemą, kai saulės nėra arba jos mažiau, iš elektros tinklų „atsiimti“ sukauptą energiją.

Musninkų miestelyje, tiesiai prieš bažnyčią, kitoje kelio pusėje ant vieno namo stogo galime pamatyti saulės baterijas. Apie saulės suteikiamos energijos naudą sutiko papasakoti namo šeimininkas Kęstutis Lubys.

- Kada jums kilo mintis savo namų ūkyje panaudoti saulės energiją?

- Prieš trejus metus išėjau į pensiją. Jau prieš tai kelerius metus „juodai“ negalėjau rasti darbo. Nusiunti savo CV, firma galvoja, kam toks senas žmogus reikalingas, nors Kauno politechnikos institute, Automatikos fakultete, esu baigęs pramoninės ekonomikos specialybę. Mokiausi pas žymųjį profesorių Vladą Lašą, jis buvo mūsų katedros vedėjas.

Šiuo metu esu pensininkas ir visiems savo draugams sakau, kad iš vidutinės pensijos (360 eurų) Lietuvoje žmogus ... gali gyventi oriai. Visi juokiasi. Esu žemaitis, todėl užsispyriau ir bandau tai įrodyti. Su Saulės pagalba. Ant namo stogo yra saulės jėgainė. Aš ją, valdžios remiamas, susimontavau ir tikrai norėčiau, kad tokį dalyką turėtų kiekvienas pensininkas. Nebūtinai 10 kW, gali būti mažesnio galingumo - priklausomai, koks poreikis. Tikslas buvo paprastas: įrengiau saulės baterijas tam, kad nereikėtų tiek daug mokėti už elektrą. Patį šalčiausią mėnesį, susigrąžindamas tą perteklinę elektrą, mokėsiu ne daugiau 15 eurų. Čia įskaičiuota ir šiluma – 21 laipsnis pagal europinius standartus, šaldytuvas, šaldiklis, elektrinė viryklė, skalbimo mašina, hidroforas, sulčiaspaudė, mikseris, arbatinukai ir t.t. Štai tada visas žavesys ir atsiskleidžia.

- Jūsų elektrinės galingumas apie 10 kW. Koks šio mechanizmo veikimo principas? Ar jums užteks pagaminamos elektros?

- Saulė šviečia ir gamina elektrą. Viskas laidais atiteka į vieną „dėžę“. Štai šiandien matome, kad per dieną pagamino 43,7 kWh (kilovatvalandes) elektros. Per visą laiką (per 2,5 mėnesio) pagamino 4653 kWh. Jeigu aš įjungiu, pavyzdžiui, lemputę, tai tada elektra teka į lemputę, arba į šaldytuvą, arba į variklį, o aš už ją nieko nemoku. O perteklius iš čia bėga skaitiklio link. Jis ir parodo, kiek aš sunaudojau, ir kiek pagaminau. Perteklius nukeliauja į tinklą, pas vartotoją. ESO (buvęs LESTO) už kilovatvalandę moka po 15 centų. Ir jie, ir aš žinome tuos skaičiukus, kiek kas pagamino, kiek kas sunaudojo. Aš sunaudojau tik apie 600 kWh, o apie 4000 kWh - perteklius.

- Tai jūs tą perteklių galite parduoti ir uždirbti pinigų?

- Remiantis pamatine dar romėnų laikų nuosavybės teise, turėčiau. Ta elektra elektrinėje, kurią aš gaminu, kuri užfiksuota skaitiklio, kuri nuėjo vartotojui, yra mano nuosavybė. Ją iš principo galiu parduoti, padovanoti. Šiuo metu pinigų už perteklių negaunu. Gal ateityje mokės. Už atgautą elektros energiją gaminantys vartotojai moka pagal pasirinktą atsiskaitymo būdą. Arba tu dovanoji savo nuosavybės teise garantuojamo turto (elektros pertekliaus) 38 procentus ir tada tau grąžinama elektra nieko nekainuoja, arba moki pastovią dedamąją ir moki po 2 centus už grąžinamos elektros kilovatvalandę. Kai rengiau jėgainę, dalyvavau Aplinkos apsaugos ministerijos departamento projekte. Man suteikė 3300 eurų paramą, todėl galimai penkerius metus mano pagaminamos elektros perteklių nurašys.

- Minėjote, jog esate baigęs pramoninės ekonomikos specialybę... Kur vėliau teko dirbti?

- Po studijų, 1976 metais, mane paskyrė į Eksperimentinį metalo pjovimo staklių mokslinio tyrimo institutą. Direktorius buvo V.A. Gapšys, kuris kartu vadovavo ir šio instituto bandomajai gamyklai „Precizika“. Gaminome labai įdomią produkciją, labai tikslius kampinius ir linijinius daviklius, kurie leisdavo nustatyti labai tikslius staklių postūmius ir kampus. Aš dirbau su matavimo stiprintuvais, kurie nuo daviklio iki valdymo mechanizmo apdorodavo elektroninį signalą. Dalyvavau procese, kada kūrėme pjezokristalinį gama daviklį, kuriuo mikronų tikslumu buvo galima išmatuoti detalę. Faktiškai tai buvo mano idėja, darbas buvo patentuotas. Perspektyvos buvo didelės, tačiau dėl geresnių buitinių sąlygų išėjau dirbti į kitą cechą. Iš tų laikų liko labai geri prisiminimai.

- Ką, pavyzdžiui, galima buvo išmatuoti su jūsų gamykloje pagamintomis mašinomis?

- Dar prieš Antrąjį pasaulinį karą vokietis Vankelis sugalvojo, kad variklio darbas turėtų būti pagrįstas ne slenkamuoju (kaip klasikiniame stūmokliniame variklyje), o sukamuoju — rotaciniu judesiu. Čia specialios formos rotorius, panašus trikampį suapvalintais kraštais, ekscentriškai sukasi cikloidinės formos korpuse. Tuo metu Toljatyje ruošė gaminti būtent Vankelio variklius. Mūsų eksperimentinis institutas gavo užsakymą tą variklį išmatuoti, nes gaminome matavimo mašinas, kuriomis galima buvo labai tiksliai išmatuoti tų variklių dydį ir detales. Mūsų matavimo mašinas veždavo į Toljatį, kur ir buvo gaminami Vankelio varikliai.

- Grįžkime prie saulės jėgainės naudos jūsų ūkyje. Matau, kad jūsų kambariuose nėra nei radiatorių, nei krosnių...

- Užtat kiekviename kambaryje yra kitas šilumos šaltinis - 5,8 kw galingumo šilumos siurblys. Žiemą nereikia jokios krosnies. Kad pagaminti 1 kWh šilumos, jis sunaudoja tik penktadalį kilovatvalandės elektros. Yra pultas, kuriuo galima nustatyti reikiamą temperatūrą. Sėdžiu prie televizoriaus ir mygtuko pagalba reguliuoju kambario temperatūrą. Vasarą siurblys gali orą kambaryje atšaldyti iki 16 laipsnių... Du siurbliai apšildo visą namą. Nereikia jokių radiatorių, o, svarbiausia, nereikia kiekvieną kartą ruošti malkų, kurios yra tikrai nepigios.

Dabar turiu šviesą, šilumą, kepyklą iš savo pagaminamos elektros. Kyla mintis, ar nereikėtų įsigyti elektrinio automobilio, kadangi nereikės pirktis kuro. Aš turiu teisę už pinigus pasiimti savo elektrą atgal. Įkraučiau savo automobilio bateriją po 1,98 cento už kilovatvalandę. Jeigu elektromobiliui nuvažiuoti 100 kilometrų kainuoja vienas euras, tai pas mane kainuotų 20 centų. Paprastam benzininiam automobiliui 100 kilometrų reikia apie 10 eurų. O kur tepalai, remontas ir t.t.

- Sakykime, pasiklausęs jūsų užsinorėsiu ant savo namo stogo taip pat įsirengti saulės jėgainę. Ką galėtumėte patarti?

- Geriausiai pasirinkti 5 kW galingumo. Tada bus paprastesnis instaliavimas, nereikia jokių leidimų - pasidarei, paleidai ir džiaukis. Moduliai gaminami įvairiose pasaulio šalyse, tačiau rekomenduoju lietuviškus. Pirmieji Lietuvoje saulės modulius elektrai gauti pradėjo gaminti „Solet“ įmonė, jos padalinys to paties eksperimentinio metalo pjovimo staklių mokslinio tyrimo institute. Aš ten dirbau prieš 43 metus, tačiau įmonė iki šiol egzistuoja ir sėkmingai dirba. Kainuoja su viskuo iki pridavimo klientui apie 1000 eurų už kilovatą. Nuo visos sumos gali gauti 360 eurų už vieną kilovatą kompensaciją. Jei jėgainė 5 kW, kompensacija sieks 1800 eurų. Taigi, sudėjus visus naudingus dalykėlius į vieną vietą galima teigti, jog pensininkas iš vidutinės pensijos gali gyventi oriai. Protingas pensininkas...

Remigijus Bonikatas

Širvintų rajono tarybos narys