„Sodra“ prieš Kalėdas šiaulietę paliko be pensijos

Šiauliuose gyvenanti 65-erių Kristina (pavardė redakcijai žinoma, – aut. pastaba) prieš pat Kalėdas liko be pensijos. Pasikeitus įstatymams ir įvedus centralizuotą sistemą, biurokratinis aparatas sustabdė mokėjimus be išankstinio įspėjimo.

Prasidėjo painiava

Portalui „Etaplius“ Kristina pasakojo, kad problemos prasidėjo, kai pardavė savo turėtą vieno kambario butą mažame miestelyje ir atsikraustė į Šiaulius. Čia apsigyveno nuomojamame bute pas pažįstamus. Pagal nustatytą tvarką iš ankstesnės vietos ją išregistruoti turėjo naujieji savininkai.

Naujoje vietoje deklaruoti gyvenamosios vietos Kristina negalėjo, nes būsto savininkai nesutiko duoti leidimo. Moteris norėjo pateikti prašymą Šiaulių miesto savivaldybei, kad ši įtrauktų į gyvenamosios vietos neturinčių sąrašą, tačiau čia ir prasidėjo painiava.

„Savivaldybėje gavau atsakymą, kad jie sistemoje mato, kad dar nesu išregistruota ankstesnėje vietoje. Todėl į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą įtraukti manęs negalėjo. Anksčiau pakeitimus buvo galima atlikti internetu per valdžios vartus, dabar pati nieko padaryti negalėjau“, – pasakojo pašnekovė.

Be įspėjimo

Tačiau didžiausias šokas Kristinai buvo prieš pat Kalėdas. Kai naujieji savininkai išregistravo moterį iš jos buvusio būsto rajone, „Sodra“ be jokio išankstinio įspėjimo sustabdė pensijos mokėjimą. Kristina pensiją įprastai gauna dvidešimtą mėnesio dieną. Tad gruodžio 20 d. negavusi pinigų, moteris sunerimo.

„Gaunu pensijos vos tris šimtus eurų. Pardavusi būstą sumokėjau skolas, kurių buvo susidarę. Šiauliuose net ir sumokėjus mokesčius, pragyvenimui šiek tiek lieka, čia visi patogumai, parduotuvės, gydymo, kultūrinės įstaigos šalia, todėl ir atsikrausčiau iš rajono.

Kalėdoms planavau kukliai, bet vis tiek šventiškai kažką pasiruošti. Kai nesulaukiau pensijos, pasiskambinau į „Sodrą“, ten pasakė, kad kol nesu deklaravusi gyvenamosios vietos, pinigų negausiu. Nesuprantu, galėjo bent kokį pranešimą atsiųsti, juk mano duomenis jie turi, kai ko nors nesumoki ar ką, patys iš karto skambina“, – stebėjosi pašnekovė.

Reglamentuoja įstatymas

„Sodra“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič portalui „Etaplius“ situaciją komentavo taip, kad socialinio draudimo, valstybines pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, vaiko išlaikymo išmokas „Sodra“ gali skirti ir mokėti tik deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gyventojams. Tokią tvarką reglamentuoja Pensijų įstatymas.

„Pensijos mokėjimas stabdomas ir pensija nemokama, jeigu pensijos gavėjas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje arba nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Kai žmogus deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvoje arba jį įtraukus į gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitą, pensijos mokėjimas pratęsiamas nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, be atskiro prašymo“, – teigė patarėja.

Centralizuota sistema

Šiaulių miesto savivaldybės mero patarėjas Justinas Švėgžda perdavė iš atsakingų skyrių specialistų surinktus atsakymus. Pasirodo, nuo praėjusių metų kovo pirmos pradėjo veikti nauja Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinė sistema (MGVDIS).

Visos paslaugos, teikiamos Gyventojų registre, Lietuvos Respublikos gyventojų registro informacinėje sistemoje, Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje, Išorinių vartotojų naršyklėje, Metrikacijos paslaugų informacinėje sistemoje, teikiamos per šią sistemą.

„Savivaldybės ar seniūnijos yra tik deklaravimo duomenis ir (ar) gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą tvarkančios deklaravimo įstaigos. MGVDIS valdytoja yra VĮ Registrų centras“, – aiškino specialistai.

„Sistemoje integruota Nekilnojamojo turto registro duomenų bazė, kuri, registruojant prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą prie Šiaulių miesto savivaldybės, automatiškai patikrina asmens turimą nuosavybę visoje Lietuvoje. Todėl techniškai įtraukti gyventojos į GVNA apskaitą sistema neleidžia“, – pažymėjo specialistai.

Notaro patvirtinimo nereikalauja

Šiuo konkrečiu atveju, kai deklaruoti gyvenamąją vietą yra komplikuota dėl įvairių priežasčių, specialistai patarė deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste ar pas pažįstamus. Tačiau ne visi ir pažįstami ar giminės sutinka leisti deklaruoti jų būste.

„Nuomos sutartis neprivalo būti patvirtinta notaro (nėra tokio reikalavimo) ar įregistruota VĮ Registrų centre. Joje turi būti aiškiai nurodyta, jog buto savininkas leidžia gyventi / nuomotis būstą tam tikriems asmenims.

Pažymime, kad nuomos (panaudos) sutartį privalo pasirašyti visi savininkai (bendraturčiai) ir nuomininkai. Atvykstant deklaruoti gyvenamąją vietą reikia pateikti sutarties originalą. Gyvenamoji vieta deklaruojama nuomos arba panaudos sutarties galiojimo laikotarpiui“, – teigė savivaldybės specialistai.

Jei sutartis nepasirašoma, t. y. tik leidžiama gyventi būsto savininko sutikimu, taip pat galima gyvenamąją vietą deklaruoti tam tikram laikotarpiui. Pasibaigus šiam terminui, deklaruota gyvenamoji vieta panaikinama automatiškai.

„Tačiau gali būti tokia situacija, kai būsto savininkas (nuomotojas) nesutinka deklaruoti nuomininko gyvenamosios vietos savo nuosavybėje. Tokiu atveju, komentuoti būsto savininko veiksmų negalime“, – teigė specialistai.

Situacijos nekomentavo

Kai sistema buvo įdiegta, pasak Šiaulių miesto savivaldybės atstovų, tokių atvejų retai, bet pasitaiko. Kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai.

Tuo tarpu nors centrinę sistemą valdo Registrų centras, bet centro atstovai situacijos komentuoti nesutiko ir nurodė kreiptis į Savivaldybę.

„Kadangi Registrų centras nėra deklaravimo įstaiga, tai nėra mūsų kompetencijos sritis ir todėl komentaro geriausiai būtų kreiptis į savivaldybę / seniūniją, kurios yra deklaravimo įstaigos ir galėtų geriausiai pakomentuoti situaciją“, – atsakymą į paklausimą atsiuntė Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.