Skurdžiausiai gyvenantys priversti rinktis – išsaugoti sveikatą ar darbo vietą

Dėl karantino pasaulyje žemiau skurdo ribos atsidūrė per 12 mln. žmonių, rašė „Bloomberg“, o BBC cituojami „Oxfam“ ekspertai prognozuoja, kad šis skaičius gali išaugti ir iki pusės milijardo. Ši problema opi ir Lietuvoje, nors prieš Seimo rinkimus politikams ji yra nepatogi.

Vyriausybės paramą skurdo rizikos grupėms NVO atstovai kritikuoja kaip netaiklią ir teigia, kad „einama paprasčiausiu keliu“, o politologai 200 eurų vienkartines išmokas vadina populistinėmis priemonėmis ir „pinigų dalybomis prieš rinkimus“.

Neseniai valdantieji pritarė prezidento siūlymui kompensuoti prastovas už vyresnius nei 60 metų darbuotojus – kad jų neatleistų iš darbo ir kad šie asmenys nerizikuotų savo sveikata, rinkdamiesi išgyvenimo scenarijų: likti namuose be pajamų ar darbe, kur jų sveikatai gresia pavojus. Kaip rašė BBC, pasaulyje kas 20 žmogus šioje amžiaus grupėje, užsikrėtęs koronavirusu, miršta.

Nevyriausybinis sektorius sveikina šią priemonę, tačiau nepritartų kitiems Vyriausybės sprendimams, siekiantiems neva padėti sudėtingiau galą su galu suduriantiems žmonėms.

Savarankiškai dirbantys – nauja rizikos grupė?

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, atlikta karantinui įpusėjus, rodo, kad mažiausias pajamas gaunantys žmonės labiausiai pajuto pandemijos pasekmes. Apie tai rašoma Lietuvos žmogaus teisių centro (ŽTC) svetainėje.

Manoteisės.lt teigia, kad jautriausia grupė per šią krizę yra dirbantys savarankiškai: pajamų sumažėjimą patyrė tie, kurie dirbo su individualios veiklos pažyma (51 proc.) ir pagal verslo liudijimą (46 proc.).

„Žvelgiant į gautus duomenis matyti, kad dešimtadaliui Lietuvos gyventojų trūksta pinigų maistui, o penktadaliui trūksta lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams. Šios problemos dažniausiai nurodytos tų gyventojų, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui per mėnesį yra mažesnės nei 300 eurų, bei tų, kurių svarbiausias pajamų šaltinis yra pašalpos ir kitokia valstybės parama“, – sakė sociologė, Vilniaus universiteto docentė dr. Rūta Žiliukaitė, rašoma pranešime.

Karantinas taip pat smarkiai paveikė bedarbius ir neįgaliuosius – finansiškai nukentėję teigė 42 proc. asmenų, kurių svarbiausias pajamų šaltinis yra pašalpos ar kitokia valstybės parama.

„Nepaisant iki pandemijos padidintų vaiko pinigų ir senatvės pensijų, skurdas ir pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka vis dar yra vieni didžiausių ES

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) vadovė Aistė Adomavičienė portalui Alfa.lt sakė pastebėjusi, kad į nevyriausybines organizacijas žmonės pradėjo dažniau kreiptis dėl maisto.

„Kovo pabaigoje taip pat pastebėjome, kad sunkiau šiuo metu verčiasi mažas pajamas gaunančios šeimos, kurių vaikai dabar liko namuose ir nebegauna šiltų pietų mokykloje“, – pasakojo ji ir pridūrė, kad sausi daviniai šilto maisto neatstoja.

Socialinio būsto suteikimo situacija, pasak pašnekovės, karantino metu šiek tiek pagerėjo didžiuosiuose miestuose – procesas pagreitėjo, ir šeimos gali išsinuomoti būstą už „gana adekvačią“ kompensaciją iš savivaldybės. Problema vis dar išlieka opi mažuose miesteliuose ir kaimuose, kur paprasčiausiai nėra galimybės rasti nuomotojų. Vis dėlto laukimas eilėse iki 3 metų, kai stogo virš galvos reikia nedelsiant, yra gana ilgas laiko tarpas. Anksčiau socialinio būsto eilėse asmenims dažnai tekdavo laukti ir po 10 metų.

Vienkartinės 200 eurų išmokos – netaiklios

Dabartines išmokas ir paramą nukentėjusiems nuo COVID-19 krizės iš Vyriausybės pašnekovė vertino kritiškai – kai kurios išmokos, anot jos, yra labai reikalingos, kitos – vargu ar išspręs problemas ilgalaikėje perspektyvoje.

Išmoka per karantiną darbą praradusiems asmenims, anot A. Adomavičienės, yra sveikintina. Beveik pusė bedarbių Lietuvoje pusmetį kas mėnesį turėtų gauti 200 eurų paramą.

Prasčiau ji vertina 200 eurų vienkartinę paramą senjorams ir kitiems mažas pajamas gaunantiems asmenims. Pensininkai, kaip parodė reprezentatyvi apklausa, buvo COVID-19 krizės paveikti mažiausiai.

Vis dėlto pensininkų skurdas šalyje yra vienas didžiausių, ir vieną kartą išmokėta suma, kuri sudaro apie pusę minimalios algos šalyje, vargu ar pakeis senjorų padėtį ilgalaikėje perspektyvoje. Pašnekovė teigė, kad išmoką galima veikiau pavadinti ekonomikos skatinimo priemone, o kaip parama ji yra netaikli. Pasak jos, valdžia nuėjo paprasčiausiu keliu ir pinigus išdalijo – imtasi ne sisteminio sprendimo, bet nueita paprastesniu keliu.

„Tai yra labai pažeidžiama grupė, o ši priemonė – vienkartinės išmokos – nesitaiko į ją kryptingai. Paprasčiausiai yra išmokėta po 200 eurų, tačiau nekalbama apie sisteminius pokyčius. Yra žmonių, kurie gauna pensijos ir po 80, 120 eurų, jiems kas mėnesį išgyventi yra sudėtinga. Padėtų bent nežymus pensijų pakilimas mažiausias pajamas gaunantiems senjorams“, – teigė A. Adomavičienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) prognozėmis, labiausiai nuo COVID-19 krizės, kurios pasekmes dar nevisiškai pajutome, nukentės ir priešpensinio amžiaus darbuotojai, ir jaunimas iki 24 metų. Jaunimas, tik įsitvirtinantis darbo rinkoje be patirties, gali patirti daugiau sunkumų susirasti darbovietę. Išlaikyti darbo vietą taip pat svarbu asmenims, vyresniems nei 50–55 metų – iki išėjimo iš darbo rinkos jiems liko nedaug, todėl svarbu gauti reikiamą stažą.

„Praėjusią savaitę pasirodė ir Europos Komisijos rekomendacijos Lietuvai, kuriose šalis ir toliau kritikuojama dėl aukšto skurdo lygio: nepaisant iki pandemijos padidintų vaiko pinigų ir senatvės pensijų, skurdas ir pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka vis dar vieni didžiausių ES. Anot Komisijos, tikėtina, kad pandemija šias ilgalaikes šalies problemas dar padidins“, – rašoma ŽTC svetainėje.

Alfa.lt