Jaunos pedagogės sėkmės istorija: atkaklūs žingsniai atvedė į mokyklos klasę

Kažkada Lietuvoje buvusi prestižinė mokytojo profesija, jau kuris laikas šio statuso nebeturi. Mokytojų bendruomenė sensta, jaunų specialistų trūksta, atlyginimas mažas, o jaunų pedagogų sėkmės istorijų – labai nedaug. Šiaulių Jėzuitų mokykloje pradinių klasių mokytoja dirbanti Edita Laurinkienė pasakoja, kad ir jos svajonių profesijos kelias nebuvo lengvas, tačiau ambicija ir motyvacija niekada neleido pasiduoti.

Pašaukimą pajuto dar vaikystėje

E. Laurinkienė pasakoja, kad jausmas apie mokytojos darbą ją aplankė dar būnant visai vaiku. Jau vaikystėje žaidimo forma ji mėgdavo būti mokytoja, o jeigu nebūdavo vaikų, jos mokiniais tapdavo žaislai.

„Kai stojau į universitetą, galėjau rašyti 6 skirtingas norimas specialybes. Į pirmas vietas kaip tik ir rašiau specialybes, kurios susijusios su pedagogika, į paskutines vietas rašiau lietuvių kalbą ir ekonomiką. Deja, neįstojau į pradinio ugdymo specialybę, o įstojau į lietuvių kalbą. Po šių studijų nusprendžiau studijuoti kalbotyros magistrą. Tačiau mane vis traukė pedagoginis darbas, jaučiau, kad tai mano tikrasis pašaukimas“, – apie savo profesinio kelio pradžią pasakoja moteris.

Troškimas būti mokytoja neapleido

E. Laurinkienė į Šiaulių Jėzuitų mokyklą atėjo dirbti kaip administracijos darbuotoja, tačiau mintys apie pedagogės darbą jos taip ir neapleido.

„Darbo pokalbio metu pasakiau direktorei, kad galiu dirbti šį darbą, bet mano troškimas yra būti mokytoja ir kai tik atsiras galimybė, tikrai norėčiau vėl pasirinkti pedagogės darbą. Vėliau pradėjau lauktis dukros, išėjau į motinystės atostogas. Baigiantis mano motinystės atostogoms man buvo pasiūlytas mano svajonių darbas, kurio aš su dideliu džiaugsmu ėmiausi, iki šiol dirbu ir esu labai laiminga. Šiuo metu dirbu pradinių klasių mokytoja Šiaulių Jėzuitų mokykloje“, – apie savo svajonės išsipildymą pasakoja E. Laurinkienė.

Moko ne tik ugdymo dalykų, bet ir gyvenimo

E. Laurinkienė teigia, kad Jėzuitų mokykloje stengiamasi vaikus išmokyti ne tik ugdymo dalykų, bet ir gyvenimiškų.

„Visus dalykus, kuriuos vaikai išmoksta, stengiamės susieti ir perduoti gyvenimiškai. Mokslas ir gyvenimas eina kartu. Tuo ši mokykla ir yra išskirtinė. Manau, kad ne tik ugdome vaikus, bet ir perduodame gyvenimiškų dalykų. Ugdomas vaikų suvokimas, supratimas, refleksija“, – teigia savo svajonę įgyvendinusi pedagogė.

Pasak mokytojos, Jėzuitų mokykloje su vaikais stengiamasi sukurti artimą santykį. Palaikomas šiltas ryšys ne tik su savo klase, bet ir su kitų klasių mokiniais.

„Mokau vaikus, kad klasėje turi būti gera atmosfera,  visi turime jaustis gerai, mokau vaikus draugauti, spręsti konfliktus. Visus šiuos žmogiškus ir gyvenimiškus dalykus aš integruoju į pamokas. Pavyzdžiui, per literatūrą kalbėdami apie kažkokį kūrinį, lyginame jį su gyvenimu ir realiame pasaulyje vykstančiais dalykais“, – apie mokykloje skiepijamus dalykus kalba E. Laurinkienė.

Jėzuitų mokykloje – išskirtinis ugdymas

Kaip teigia Jėzuitų mokyklos direktorė, šioje mokykloje vaikams suteikiamas išskirtinis ir ypatingas ugdymas. Svarbus ne tik mokslas, bet ir pats vaikas, santykiai su kitais žmonėmis, neformali veikla. 

„Jėzuitų mokymas susideda iš trijų sričių: akademinis meistriškumas, dėmesys asmenybei ir sąlygos, kad viskas, kas sukurta, yra sukurta Dievo ir yra tobula, priimant visus netobulumus. Tai trys sudedamosios ašys, aplink jas ir formuojasi ugdymas: formalusis, neformalioji veikla, kultūros formavimas, santykiai, komunikacija tarpusavyje ir su kitomis Jėzuitų mokyklomis“, – pasakoja mokyklos direktorė. 

Pasak G. Statkutės, Jėzuitų mokykloje labai svarbus dėmesys žmogui. Pradinių klasių mokytojai turi sugebėti ne tik išmokyti, bet ir atskleisti vaiko sugebėjimus, skirti jam pakankamai laiko. 

„Pradinio ugdymo metodika kaip tik ir akcentuoja, kad vaiką reikia ne tik išmokyti mokslo, bet ir meilės, kad jis vėliau galėtų eiti į pasaulį ir tai skleisti. Pradinių klasių mokytojas privalo vaiką mylėti, mokyti mylėti patį mokytoją, mylėti ir gerbti tėvus. Mokytojas turi turėti akademišką meistriškumą, tai sąlyga, kad jis mokėtų atskleisti vaiko sugebėjimus. Kaip tą mokytojas padarys – tai jau yra jo profesinė kompetencija“, – teigia Jėzuitų mokyklos direktorė. 

Motyvacijos semiasi iš savo mokinių

Geriems pedagogams visada reikia turėti motyvacijos, būti pozityviems. Pasak pedagogės E. Laurinkienės, didžiausia motyvacija darbe – jos mokiniai.

„Kai aš matau, kad tai, ko mokau, jiems pavyksta, kai matau rezultatą, jų užsidegimą ir norą dar mokytis – tai didžiausia motyvacija mokytojui. Kai vaikai dėkoja už pamoką, apsikabina ir sako: „mokytoja, gero savaitgalio, pailsėkit“, tai belieka tik džiaugtis. Tai yra mano „varikliukas“, – džiaugiasi pedagogė.

E. Laurinkienė jau ketvirti metai dirba savo svajonių darbą ir mėgaujuosi juo. Kaip ji pati teigia, ne kiekviena diena yra rožėmis klota, būna visko, bet jaučiasi esanti savo vietoje.

„Matyt pašaukimas atvedė į šitą kelią, tik mano atveju ne visada buvo lengva jį pasiekti. Mano  kelias iki svajonių darbo buvo vingiuotas, tačiau jeigu nebūčiau praėjusi to, ką aš praėjau, nebūčiau tokia, kokia esu dabar. Vadinasi taip reikėjo“, – savo profesinį kelią prisimena pedagogė.

Jauniems specialistams – daug kliūčių

Kalbėdama apie pedagogo sunkumus, mokytoja E. Laurinkienė neslepia, kad buvimas jaunu specialistu ir neturėjimas daug patirties yra labai sudėtingas dalykas. Dažnai šis aspektas jaunus žmones ir atbaido nuo mokytojo profesijos. 

„Abejojama tavo kompetencija, kartais gauni komentarų, kad esi netinkamas, kad kažko nemoki, kad nesugebėsi darbo atlikti gerai – su tokiais sunkumais susiduria jaunas specialistas. Mokytojas turėtų susitelkti į pamokos tikslus, į dienos tikslus, mėnesių ar metų tikslus. O taip išeina, kad tu dar papildomai galvoji, ką apie tave mano, kaip tave vertina. Visa tai tikrai apsunkina darbo sąlygas“, – apie jauno specialisto sunkumus kalba E. Laurinkienė. 

Pedagogų trūksta, mokyklos bando visaip pritraukti jaunus specialistus, tačiau susiduriama ir su dar viena problema – vyresnė mokytojų karta sunkiai priima jaunus žmones su visai kitokia pasaulėžiūra. 

„Norima jaunų pedagogų, kurių šviežias mąstymas. Kuomet jau ateina metas ir turėtume parodyti pasitikėjimą jais – ne visada tai pavyksta. Jaunas pedagogas dažnai susiduria su priešiškumu, nepatinka jo pasiūlytos naujovės, abejojama jo kompetencija. Jėzuitų mokykloje mes labai padedame vienas kitam, bendradarbiaujame, išklausome. Bet žinau, kad ne visos mokyklos, tai turi. Santykiai, vidinė komunikacija – tai dalykai, dėl kurių dažnai pedagogas nusprendžia dirbti ar nedirbti įstaigoje“, – teigia moteris.  

Pedagogų bendruomenė sensta

Apie mokytojų trūkumą Lietuvoje kalbama jau kurį laiką. Pedagogai sensta, tačiau nėra, kas galėtų juos pakeisti, jaunų specialistų itin mažai. Dėl šio trūkumo kenčia ne tik mažesni miestai ar kaimai, bet ir didieji šalies miestai.

„Labai daug mokytojų dirba keliose mokyklose, ne tai, kad susiranda patys, bet juos kviečia, nes trūksta pedagogų. Daug mokytojų taip pat važinėja ir į rajonus“, – apie mokytojų trūkumo situaciją kalba Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo vadovė Rasa Jasmontienė.

Pasak Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo vadovės, jauni žmonės nebenori rinktis mokytojo specialybės. Darbo krūvis didelis, atlyginimai maži, o išsvajota prestižinė profesija – tik tolimos ateities miražas.

„Vien tai, kad labai daug pensinio amžiaus pedagogų dirba mokyklose įrodo, kad specialistų trūksta. Jeigu mokytojai gautų gerus atlyginimus ir būtų geros pensijos, tai aš nemanau, kad jie dar dirbtų mokyklose, o mokyklos prašo mokytojų vis pasilikti, neiti į pensiją ir brangina kiekvieną specialistą, nes paprasčiausiai jaunų specialistų yra labai mažai“, – teigia R. Jasmontienė.

Mokytojų trūkumas – opi problema ir Šiauliuose

Užimtumo tarnybos duomenimis, šį lapkritį buvo paskelbti 6 pasiūlymai mokymo specialistams, kurių ieško Šiaulių miesto ugdymo įstaigos. Daugiausiai darbo pasiūlymų – mokytojo padėjėjams (3). Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu mokymo specialistų poreikis buvo šiek tiek mažesnis. Mokymo įstaigos ieškojo 5 darbuotojų.

Per šiuos metus Šiaulių mieste buvo registruota 180 darbo pasiūlymų mokymo specialistams. Daugiausiai buvo ieškoma mokytojo padėjėjų (45), pradinio ugdymo mokytojų (23), neformaliojo švietimo (22), muzikos mokytojų (15), lietuvių kalbos ir matematikos mokytojų (po 10), istorijos ir anglų kalbos (po 6).

Aktyviausiai mokytojų buvo ieškoma birželio mėnesį, kai mokymo įstaigos Užimtumo tarnybos darbo skelbimų portale pateikė 45 darbo pasiūlymus, bei rugpjūtį, kai buvo registruotos 24 laisvos darbo vietos mokymo specialistams.

Šiaulių Jėzuitų mokyklos direktorė Giedrė Statkutė sako, kad situacija išties sudėtinga, jaunus specialistus pritraukti darosi vis sunkiau.

„Naujų specialistų yra nedaug arba jų išvis nėra, studentai ieško darbo, kad galėtų suderinti su studijomis. Žmonių, kurie ateitų į mokyklą ir sakytų: „aš noriu būti mokytojas“ – jų yra labai mažai“, – teigia G. Statkutė. 

Reklama