Tyrimas: apsisprendžiant dėl pensijos, labiausiai rūpinamasi, ar pinigai uždirbs

Apsispręsdami dėl papildomo kaupimo pensijai, Lietuvos gyventojai labiausiai rūpinasi investicijų saugumu, taip pat nemažai daliai jų vis dar sudėtinga įvertinti konkrečią kaupimo fonduose naudą, rodo atliktas tyrimas. Daugiausia su sunkumais apsispręsdami susiduria vidutinio amžiaus, aukštesnes nei vidutinės pajamas gaunantys asmenys.

34 proc. arba maždaug kas trečiam Lietuvos gyventojui nuo 18 iki 62 metų, priimant sprendimą dėl papildomo kaupimo pensijai, sunkiausia yra įsitikinti, kad kaupimas pensijų fonduose yra saugi investicija ir sulaukus pensinio amžiaus lėšos nenuvertės. Tai parodė UAB „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu sausį atlikta reprezentatyvi apklausa.

„Nors pensijų reforma įsigaliojo šių metų pradžioje, o apie ją kalbėta jau kurį laiką, akivaizdu, kad didelei daliai gyventojų vis dar kyla daug klausimų dėl papildomo kaupimo pensijai. Bazinius dalykus visuomenė yra įsidėmėjusi, pavyzdžiui, tyrimas parodė, kad nežinančiųjų, kas yra II ir III pensijų pakopos, 18–62 m. amžiaus grupėje yra tik 6 proc. Tačiau trūksta gilesnės informacijos“, – teigia Šarūnas Ruzgys, „Luminor investicijų valdymo“ generalinis direktorius.

Investavimas leidžia sukaupti daugiau

Pasak Š. Ruzgio, tiek pasaulinė praktika, tiek Lietuvos patirtis patvirtina, kad investavimas sudaro galimybę pensijai sukaupti daugiau.

„Nepaisant prieš dešimtmetį praėjusios finansų krizės ir kitų buvusių geopolitinių ir finansinių nestabilumų, vidutinė visų II pakopos Lietuvos pensijų fondų grąža per pastaruosius 15 metų viršijo 4 proc. Į šią statistiką įtraukti tiek konservatyvūs fondai, kurie pasižymi ribota rizika ir stabiliu turto vertės augimu, tiek aukštesnės rizikos, su didesniu grąžos potencialu. Tai, kad ilgalaikė fondų grąža siekia apie 4–6 proc., rodo ir dešimtmečių pasaulinė patirtis. Taigi, nors investicijų vertė gali svyruoti kasmet, žiūrint į ilgalaikę perspektyvą galima pasiekti pakankamą grąžą“, – prideda Š. Ruzgys.

Be to, jo teigimu, dar efektyvesnį dalyvių lėšų investavimą užtikrins nuo šių metų pradėję veikti gyvenimo ciklo pensijų fondai. Jie sukurti tam, kad tam tikru gyvenimo laikotarpiu kaupiantiesiems būtų parinkta tinkama investavimo strategija. Jaunesnių dalyvių turtas investuojamas rizikingiau, su potencialiai didesniu uždarbiu, o vyresnių – konservatyviau, kad jau sukauptos lėšos būtų išsaugomos. Lietuvos banko analizė parodė, kad iki šiol 70 proc. dalyvių buvo pasirinkę netinkamą investavimo rizikos lygį.

Galiausiai, svarbu žinoti, kad fonduose esančios lėšos negali dingti dėl, pavyzdžiui, bendrovės bankroto – net jei tai nutiktų pensijų kaupimo įmonei, įstatymai griežtai atskiria bendrovės ir fondo turtą. Lietuvos istorijoje taip pat jau buvo pavyzdžių, kai bankrutavo bankas, tačiau jo pensijų fondų klientų lėšos buvo saugiai perkeltos kitiems valdytojams.

Kaupimą skatina valstybė

Tyrime kas penktas apklaustasis – 20 proc. – nurodė, kad sunkiausia yra įvertinti papildomo kaupimo II ir III pakopos pensijų fonduose naudą asmeniui. Š. Ruzgio teigimu, kaupti naudinga, nes I pakopos „Sodros“ pensija kuo toliau, tuo mažiau galės užtikrinti pakankamas pajamas senatvėje.

„Skaičiuojama, kad kokybiškam gyvenimui pensijoje kas mėnesį reikia gauti bent 70–80 proc. šiandien gaunamo atlyginimo. Tačiau pensijos, kurias „Sodra“ užtikrina visiems socialinio draudimo įmokas mokantiems gyventojams, po kelių dešimtmečių sieks tik apie 25 proc. tuometinio vidutinio darbo užmokesčio. Jeigu tokius skaičius įvertintume šiandien, tai nuo vidutinio atlyginimo Lietuvoje, kuris dabar, atskaičius mokesčius, sudaro 728 eurus, tokia pensija sudarytų tik apie 182 eurus dabartine pinigų verte“, – kalba Š. Ruzgys.

Pasak jo, tai reiškia, kad ateityje, įvertinus demografinius pokyčius ir mažą gimstamumą, dabartinis jaunimas išeidamas į pensiją gyvens gerokai skurdžiau negu dabartiniai pensininkai. Todėl akivaizdu, kad būtina kaupti papildomai, norint užsitikrinti orią senatvę. Juolab, kad II pakopoje valstybė per metus prisideda apie 200 eurų paskata, o III pakopoje galioja lengvata, leidžianti kasmet susigrąžinti iki 300 eurų gyventojų pajamų mokesčio.

Aktualiausia trisdešimtmečiams

Kaip rodo apklausos rezultatai, tiek investicijų saugumo, tiek naudos klausimai aktualiausi 26–35 metų amžiaus respondentams. Taip pat pastebėta, kad didesnį susirūpinimą jaučia asmenys, kurių mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui viršija 600 eurų.

Tuo metu didelė dalis jaunimo apskritai nesidomi pensijų kaupimu. 18–25 m. amžiaus grupėje 37 proc. respondentų pripažino, kad apie pensijos kaupimą dar negalvoja. Pasak Š. Ruzgio, tai nėra pozityvi žinia, nes būtent vos įžengus į darbo rinką, kai iki pensijos dar likęs ne vienas dešimtmetis, papildomas kaupimas ir lėšų investavimas gali suteikti didžiausią naudą.

„Skaičiavimai rodo, kad dvidešimtmetis, pervesdamas 40 eurų į III pakopos pensijų fondą kas mėnesį, gali prie pensijos prisidėti 250 eurų. Palyginti, keturiasdešimtmečiui, norinčiam pensiją pasididinti tokia pačia suma, reikia kas mėnesį atsidėti po 120 eurų“, – paaiškina Š. Ruzgys.

Apklausoje po 14 proc. respondentų pažymėjo, kad sunkiausia yra pasirinkti tinkamiausią pensijos kaupimo fondą bei surinkti ir išanalizuoti informaciją apie lėšų išmokėjimą, paveldėjimą. Tiek pat apklaustųjų nurodė, kad sunkiausia suprasti, kaip veikia gyvenimo ciklo fondai ir kuo jie naudingi.

„Tyrimas parodo, kad Lietuvos gyventojams, apsisprendžiant dėl kaupimo pensijai, vis dar sunkiausia įsitikinti, ar apskritai naudinga kaupti ir ar tai atneš siekiamų rezultatų. Kitaip tariant, trūksta esminės informacijos. Tuomet klausimai dėl fondų, lėšų išmokėjimo ir paveldėjimo lieka antraeiliai ir tiek daug rūpesčio nekelia. Tikėtina, kad visuomenei vis labiau susipažįstant su pensijų sistema, klausimų dėl kaupimo naudos kils mažiau, o svarbesniais taps kiti dalykai – lėšų paveldėjimas, tinkamas III pakopos fondo pasirinkimas“, – teigia Š. Ruzgys.

Tyrimą UAB „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atliko UAB „Rait“. Iš viso tiesioginės apklausos namuose būdu buvo apklausti 1004 respondentai, kurių amžius 18 metų ir vyresni. Apklausa vyko 2019 m. sausio 11–20 dienomis.