Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Reporteris MargaritaŠaltinis: Etaplius.lt
Valstybės 2021 metų biudžete turi atsispindėti gerovės valstybės idėja ir naujas ekonomikos modelis, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
Jis paragino kitąmet, atsigaunant ekonomikai, tęsti pensijų indeksavimą, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), investuoti į švietimo kokybę.
Šalies vadovas antradienį šiuos siūlymus pristatė premjerui Sauliui Skverneliui, su kuriuo aptarė 2021 metų biudžeto prioritetus, praneša Prezidentūra.
„Kitų metų biudžetas turėtų būti ekonominės transformacijos biudžetas, padedantis Lietuvai iš krizės išeiti stipresnei – pasiekti proveržį prioritetinėse ekonomikos srityse. Taip pat svarbu iš akiračio nepamesti įsisenėjusių šalies problemų – kovoti su socialine atskirtimi, stiprinti švietimo sistemą. Valstybės biudžetas, mano manymu, turi perteikti gerovės valstybės viziją“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Pasak jo, prioritetinis naujai formuojamo biudžeto tikslas – didžiausią skurdo riziką ir atskirtį patiriančių gyventojų grupės – senjorų – gyvenimo kokybės gerinimas. G. Nausėdos teigimu, pensijų indeksavimas kitais metais, atsigaunant ekonomikai, privalo tęstis, įskaitant ir praėjusiais metais įtvirtintą papildomą pensijų didinimą. Bendrai pensijų augimas kitais metais galėtų siekti apie 8 procentus.
„Kokybiškas senėjimas nėra tik pensijos – tai ir aktyvios bei turiningos senatvės poreikis, dėl to naujų paslaugų senjorams plėtra – irgi būtinoji sąlyga kitų metų biudžetui. Taip pat skatinu ir toliau nuosekliai mažinti mokestinę naštą mažiausias pajamas gaunantiesiems. Mano manymu, kitų metų biudžetas be NPD didinimo bent iki 450 eurų yra neįsivaizduojamas“, – pridūrė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad, siekiant šalies ekonominio proveržio, būtinas išskirtinis dėmesys švietimui, ypač švietimo pradžiai. Rekomenduojama, kad ikimokykliniame ugdyme atsirastų švietimo pagalbos specialistų etatai, papildomos ugdymo paslaugos efektyviau pasiektų rizikos šeimas.
„Tai labai svarbu mažinant socialinę nelygybę švietime, gerinant vaikų pasiekimus regionuose. Kartu reikia žiūrėti toliaregiškai į 20 amžiaus ekonomikos modelį – to pagrindu turime padvigubinti viešąsias investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą“, – teigia prezidentas.
Šalies vadovas akcentavo investicijų į saugumo ir gynybos sritį svarbą. Įgyvendinant gynybos stiprinimo poreikį ir partijų susitarimą, kitais metais, palyginti su šiemet, gynybos išlaidas siūloma išlaikyti nepakitusias (1 mlrd. eurų).
Taip pat prezidentas pažymėjo poreikį didesnį dėmesį skirti kultūros paveldo tvarkymui bei poreikį tęstinai bent 7-8 proc. kitąmet didinti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus.
„Transformuojant ekonomiką, investuojant į švietimo kokybę, mažinant skurdą ir pajamų nelygybę, stiprinant šalies saugumą, lygiagrečiai svarbu apdairiai valdyti viešuosius finansus ir vertinti sprendimus per fiskalinės disciplinos prizmę“, – akcentavo prezidentas.
Prezidentūra pažymi, kad šalies vadovo inicijuoti Viešųjų pirkimų ir Korupcijos prevencijos įstatymų pakeitimai turi užtikrinti biudžeto lėšų racionalesnį ir taupesnį panaudojimą, o pateikti mokestiniai siūlymai, mažinantys išlygas mokesčių sistemoje, padidintų viešąsias pajamas.