2023-ųjų valstybės biudžeto priėmimas vyksta pustuštėje salėje

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS

251916

Seime antradienį po pietų baigiamos diskusijos dėl 2023 metų biudžeto projekto.

Pirmiausia apsvarstyti parlamentarų – opozicijai priklausančių Seimo narių – pasiūlymai įvairioms sritims skirti papildomą finansavimą. Daugumai jų Vyriausybė pirmadienį nepritarė.

Pasiūlymus svarstė apie pusšimtis Seimo narių iš 141. Norint, kad pasiūlymui būtų pritarta ir iš biudžeto skirti asignavimai, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip pusė (71) parlamentarų.

Kadangi tiek Seimo narių nesusirinko, nė vienam parlamentaro siūlymui nepritarta, tačiau dėl visų jų vyko diskusijos, kurios truko apie pustrečios valandos.

Seimo nariai nuo kelių dešimčių iki keliolikos milijonų eurų prašė bažnyčių stogams, lopšelių-darželių, gydymo įstaigų, mokyklų remontams, pagyvenusių žmonių savišvietai, polderiams, bibliotekoms, Tiškevičių rūmų žiemos sodo-oranžerijos modernizavimui, apžvalgos bokšto bei paminklo Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui Trakuose statybai, geležinkelio atšakai į Šiaulių LEZ ir oro uostą, jaunos šeimos įsigyjančioms būstus, Jonavos pietrytinio aplinkkelio statybai, aplinkosaugininkų ir ugniagesių darbo užmokesčiui

Dar 170 mln. eurų prašoma pagrindinės pensijos dalies indeksavimui iki 16 proc. ir 157 mln. eurų – kelių priežiūrai.

Seimas antradienį jau apsisprendė, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo sektoriui galios iki 2023 metų pabaigos, o sporto renginiams, klubams ir atlikėjams – iki liepos. Seimo sprendimu neterminuotai ši lengvata galios apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams.

Dėl priimto lengvatinio tarifo biudžeto pajamos mažinamos iki 15,544 mlrd. eurų, išlaidos liekas tokios, kokios anksčiau buvo suplanuotos – 18,629 mlrd. eurų, o deficito augimas planuojamas iki beveik 3,088 mlrd. eurų.

Be to, Seimas antradienį nubalsavo, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didės beveik 16 proc. nuo 540 iki 625 eurų.

Opozicija kritikuoja biudžetą teigdama, kad energijos kainų kompensacijos taikomos neatsižvelgiant į žmonių pajamas ir suvartojimą. Taip pat piktinamasi, kad per mažai didinamos pensijos ir neapmokestinamosios pajamos.

Jei Seimas galutinai priims biudžetą, kitąmet iki 840 eurų didės minimali alga, pensijos didės iki 542-575 eurų priklausomai nuo darbo stažo, o bazinis pareigūnų atlyginimų dydis – iki 186 eurų.

Numatytos elektros ir dujų kainų kompensacijos ir gyventojams, ir verslui – jos didins biudžeto deficitą. Suplanuotos ir nemažos investicijos į atsinaujinančią energetiką. Visoms šioms priemonėms numatyta iš viso 1,848 mlrd. eurų, žmonių pajamų didinimui – dar 1,58 mlrd. eurų, šalies saugumui – beveik 305 mln. eurų.

Biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui papildomai skirti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršytų 4,9 proc. BVP.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt