Siekė tvarkos – paliko šiukšlyną

Šiauliai

Tvarkos supratimas. Taip atrodė Medelyno mikrorajone, Palangos gatvėje, esančio ponios Irenos namo prieigos pavasarį ir taip atrodo dabar, kai ESO atstovai nusprendė įvesti tvarką – išpjauti dujotiekiui trukdančius medžius. Ir šį šiukšlyną susitvarkyti, pušų kelmus išrauti turėjo viena 80-metė moteris? (Aud­ro­nio Rut­kaus­ko nuo­tr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

103510

Prieš savaitę 80-ąjį jubiliejų pasitikusi šiaulietė Irena nuo vasaros pradžios gyveno neviltyje. Bendrovės ESO pasamdyti rangovai Šiauliuose, Palangos g., ties įvažiavimu į jos kiemą, išpjovė 14 pušų, esą trukdančių dujotiekiui. Dalį atliekų išvežė, o kelmus ir šiukšlyną paliko. Kur moteris beskambino, tegirdėjo, kad gali pati sutvarkyti kemsynu paverstą valstybinės žemės plotą. Įsivaizduojate 80-metę, raunančią išsikerojusių pušų kelmus? Situacija pasikeitė tik tada, kai netvarka susidomėjo žurnalistai.

Sulaukė vyrų su pjūklais

Garbaus amžiaus ponia Irena labai jaudinasi. Rodo, kiek jai pačiai ar padedant kaimynams pavyko išrauti kelmų, subjaurojusių apie 10 metrų ilgio teritoriją ties jos naujai nudažyta tvora ir įvažiavimu į namą. Bet, supratusi, kad tiek pinigų, kiek reikia juvelyriškai išrauti kelmus, kad nebūtų pažeistas dujotiekio vamzdis, iš kuklios pensijos ji negali skirti, kreipėsi į savaitraščio „Etaplius“ redakciją.

Kas atsitiko, kad našlei, sulaukusiai gražaus 80 metų jubiliejaus, tenka vienai pačiai kariauti su jos namo prieigas subjaurojusiais darbininkais?

Pasak Irenos, gegužės pradžioje kaimynai jai atnešė ESO įmonės laišką, rastą įmestą į jų pašto dėžutę. Laiške nurodyta, jog šis raštas surašytas dėl dujotiekio apsaugos zonoje augančių medžių. Reikalas tas, kad Palangos g., ties Irenos namo tvora ir įvažiavimu į kiemą auga keturiolika išsikerojusių pušų. Jos trukdo saugiai eksploatuoti dujotiekį, auga dujotiekio apsaugos zonoje.

Pagal įstatymus, dujotiekio apsaugos zonoje draudžiama sodinti medžius ir krūmus, draudžiama be raštiško sutikimo kasti žemę giliau nei 0,3 metro. Laišku moters buvo paprašyta iki gegužės 30 d. iš dujotiekio apsaugos zonos pašalinti želdinius, antraip tai bus atlikta „bendrovės jėgomis“.

Irena savo jėgomis keturiolikos pušų nupjauti ir išrauti jų kelmų tikrai nebūtų pajėgusi. Tad vieną dieną, kaip žadėta, ji sulaukė vyrų su pjūklais „desanto“.

img-0292.JPG

Darbininkams – „viršūnėlės“, šeimininkei – „šaknelės“

ESO įmonės pasamdyti rangovai, informavę Ireną, kad yra iš Panevėžio ir dirba pagal sutartį, ėmėsi pjauti pušis. Moters paprašyti, per tvorą į kiemą jie sumetė malkoms tinkamą medieną, į mašiną sukrovė šakas su spygliais ir išvažiavo. Pasiėmę „viršūnėles“, namo šeimininkei paliko „šakneles“ – purvyną, spyglių ir šakų kupiną šiukšlyną ir didelį galvos skausmą.

Kai Irena pirko namą, pušys jau augo šalia tvoros, valstybinėje žemėje. Dabar paliktas šiukšlynas bado akis, tad pradžioje moteris pati surinko visas šiukšles. Krovė jas į žaliųjų atliekų konteinerius, kurie išvežami kas dvi savaites, o už jų išvežimą vieną kartą sako mokėjusi 40, kitą – 70 Eur.

Vėliau moteris bandė prašyti vietinių nelabai kuo turinčių užsiimti vyrų pagalbos, valgydino juos, arbata vaišino, į saują bruko ne vieną dešimtinę, bet šie pajėgė išrauti vos 7 giliai į žemę šaknimis įsikibusius kelmus.

Kai Irena Išleido apie 200 Eur, o vienas „pagalbininkas“ vos galo negavo – už širdies stvėrėsi, beraudamas kelmą, moteris nusprendė, kad pakaks. Iš kaimynų ji sužinojo, kad jei samdytų įmonę, už visų kelmų rovimą sumokėtų apie 1 000 Eur. O kiek dar kainuotų kelmų išvežimas?

O jei atsisakytų rauti kelmus ir nuspręstų teritoriją užsėti žole, tada jai reiktų ne vieno sunkvežimio žemių. Iš kur pensininkei gauti tiek pinigų, kad teritorija vėl atrodytų tvarkinga?

img-0314.JPG

Žurnalistai – paskutinė viltis

Moteris sako kreipusis į įmonę ESO, kad jie iki galo sutvarkytų teritoriją prie jos namo. „Buvau pati nuvažiavusi. Man tokia moteris atsakė, kad su rangovais kitos sutarties nebesudarys. Klausiau, kas kelmus išraus, išveš, žolę užsės, bet su manim niekas nebesikalbėjo“, – pasakoja šiaulietė.

Irenos pasakojimu, ESO Šiaulių skyriaus darbuotoja pažadėjo atsiųsti komisiją. Vieną rytą atvažiavęs kažkoks vyras apžiūrėjo „kirtavietę“ ir pasakė, kad pusė teritorijos jau kaip ir jos pačios sutvarkyta, o daugiau jokių darbų jie čia nedarys.

Nebežinanti, ko griebtis, ir besibaimindama purvynų, kurie prasidės, iškritus sniegui ar atėjus pavasariui, Irena sako paskambinusi Medelyno seniūnijai. Prašiusi, kad skirtų darbininkų, kurie iškastų kelmus, išvežtų šiukšles ir panaikintų kemsyną. Juk teritorija ne jos, o valstybės.

„Man pasakė, kad jie neturi lėšų. Pasiūlė pasisamdyti už savo pinigus transportą, tada gal kokį nors darbininką suras, kuris man padės viską sumesti į priekabą. Kalba tuo ir pasibaigė“, – guodžiasi moteris, paaiškindama, kad galiausiai jai nebeliko, kur kreiptis. Tik pagalbos į žurnalistus.

img-0326.JPG

ESO aiškinasi aplinkybes

Savaitraštis „Etaplius“ pasiteiravo ESO, ar jie ketina imtis veiksmų, kad kemsynu pavirtusi teritorija valstybinėje žemėje, ties ponios Irenos namu, būtų sutvarkyta.

Tomas Kavaliauskas, ESO ryšių su visuomene projektų vadovas, savaitraštį „Etaplius“ informavo, kad, prieš atsakydamas į klausimą, nori būti tikras dėl visų aplinkybių, situacijos ir pan.

„Mes norime būti objektyvūs, vertindami įvykį. Visas aplinkybes dar kartą aiškinasi ESO darbuotojai. Kai tik turėsiu iš jų gautą išsamią informaciją, iškart pasidalysiu su jumis“, – teigė įmonės atstovas.

img-0333.JPG

Situacija skubiai pasikeitė

Dar nesulaukus oficialaus ESO atsakymo, situacija pasikeitė kardinaliai.

Trečiadienį prie ponios Irenos namo atvažiavo darbininkai. Apžiūrėję „kemsyną“, vyrai pažadėjo teritoriją sutvarkyti – išrauti kelmus, išlyginti išraustos žemės plotus.

„Manęs paklausė, ar galėsiu pati užsisėti žolę. Tiek tikrai galėsiu padaryti“, – džiaugėsi ponia Irena, dėkodama žurnalistams ir prašydama padėkoti ESO vadovams, paraginusiems pavaldinius darbą padaryti iki galo ir tvarkingai.

„ESO dėkoja neabejingiems klientams, kai jie praneša apie galimus mūsų ar mūsų rangovų galbūt netinkamai ar ne iki galo atliktus darbus. Vertiname išsakytas pastabas ir pastebėjimus. Tai leidžia įmonei ir joje dirbantiems žmonėms tobulėti ir augti. Šiuo konkrečiu atveju, nors darbai buvo atlikti, matome, kad pritrūko tik šiek tiek, kad aplinka būtų gražesnė ir malonesnė. Mums rūpi visuomenės gerovė ir ją supanti aplinka, todėl ėmėmės priemonių, kad viskas būtų atlikta tinkamai ir nekeltų abejonių gyventojams ir mūsų klientams“, – paaiškino ESO ryšių su visuomene projektų vadovas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt