Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Seimo narys Linas Kukuraitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA
Politikas su liūdesiu konstatuoja Vyriausybės daromas esmines klaidas, kurios, anot jo, galiausiai pasireiškia, kaip kova prieš vaikus, senjorus ir visus skurstančiuosius.
Pirmiausia, anot L. Kukuraičio, tai ryškus atsitraukimas nuo principingo vaikų skurdo mažinimo. „Kasmetis, tik įstatymiškai įpareigotas vaiko pinigų padidinimas 3–5 Eur ar nemokamo mokinių maitinimo „užšaldymas“ antroje klasėje yra akivaizdūs atsitraukimo nuo valstybės pagalbos šeimoms ženklai, paliekantys šeimas pačias dorotis su nepritekliaus iššūkiais ir rekordiškai augančia vaikų išlaikymo našta“,- sako L. Kukuraitis.
Antra klaida, politiko nuomone, yra senjorų skurdinimas ir priešinimas. „Tai, kas vyksta pensijų sistemos tvarkymo ir pertvarkymo srityje atrodo, kaip daugybė sukeltų ir nuviltų lūkesčių, pensininkų skurdinimas ir priešinimas tarpusavyje. Juk iš tiesų žmonės jaučiasi apgauti, kai visi išdirbti metai ir sumokėti mokesčiai staiga netenka reikšmės ir įtakos gaunamos pensijos dydžiui“,- sako parlamentaras.
Jis pastebi, kad įvedę spartesnį individualiosios pensijos dalies indeksavimą valdantieji padidino nelygybę tarp ir taip mažų pensijų ir nuo šiol per kiekvieną pensijų didinimą didesnės pensijos augs sparčiau.
„Jeigu iš „Sodros“ surenkamų darbo mokesčių galime mokėti 16 proc. didesnes pensijas, kodėl to negalime daryti iš valstybės biudžeto ir pagrindinę pensijos dalį didiname tik 9 proc.? Kai 2018 m. dalį „Sodros“ biudžeto su visomis įmokomis perdavėme valstybės biudžetui, darėme tai tik tam, kad pridedant pajamas iš kitų, ne iš darbo surenkamų, mokesčių, būtent pagrindinė pensijos dalis būtų didinama sparčiau, ir taip pensijos augtų visiems bei būtų mažinamas pensininkų skurdas.
Dabar matome, kad mokesčių surenkama tiek, kad pensijas galima indeksuoti 16 proc., o iš valstybės biudžeto skiriama tik 9 proc. Tad argi tai neskurdinimas, kai pensininkams ne tik kad nepridedama iš kitų mokesčių (kaip kad daugelyje šalių), bet dar ir neišmokama, kas jiems priklauso?“,- svarsto buvęs Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.
Trečia klaida, anot L. Kukuraičio, yra tai, kad prisiimami ilgalaikiai įsipareigojimai vietoje trumpalaikės pagalbos, kai turime terminuotą krizę.
„Mūsų kadencijos metu labai pasiteisino vienkartinės išmokos, net jei lėšų joms teko skolintis. Tuomet dėl tokio sprendimo sulaukėme aršios kritikos, tačiau laikas parodė, kad laiku ir tikslingai skirtos lėšos sustabdė sniego gniūžtę, neleido jai sustingdyti Lietuvos ekonomikos, o žmones apsaugojo nuo didesnio skurdo. Tiek ekonomiką, tiek skurdo situaciją COVID-19 pandemijos metu kartu suvaldėme bene geriausiai Europoje. Skolinimasis trumpalaikiams, aiškiems tikslams pasirodė esanti puiki priemonė krizei įveikti. Deja, dabartiniai valdantieji elgiasi visiškai priešingai – skolinasi milijardus ir jais dengia ilgalaikius įsipareigojimus. Ilgalaikiai įsipareigojimai todėl taip ir vadinami, kad lieka ilgam po to, kai skolinti milijardai išsemiami. Nenumatant tvarių finansavimo šaltinių, biudžeto papildymo galimybių, šie įsipareigojimai tampa nepakeliamu akmeniu po valstybės, t. y. mūsų visų, kaklu. Kokios bus mūsų galimybės kovoti su skurdu ateityje?“ – klausia politikas.
Kaip pranešime spaudai nurodo L. Kukuraitis, paskutinė klaida – nebendradarbiavimas su visuomene, atsiribojimas nuo jos, laikymas nežinioje ir visų pavertimas prašytojais.
„Tai pasireiškia santykyje su verslu ir parama jam, darbuotojais ir jų atstovais, už juos nusprendžiant, kad minimalioji mėnesinė alga bus bent 50 Eur mažesnė negu seniai visų sutarta formulė nustato, už savivaldybes nusprendžiant, kurios švietimo ar sveikatos įstaigos turi išnykti, už nevyriausybines organizacijas – kodėl kai kurie visus šiuos veiklos metus turėję finansuoti konkursai vis dar neturi atsakymų, o neįgaliųjų dienos centrams kitų metų biudžete numatyta tik po vidutiniškai 7 tūkst. eurų vienam centrui visiems metams. Ar įmanoma skurdžiu visuomeninu dialogu iš esmės kovoti su skurdu?,- svarsto L. Kukuraitis.
Jis apgailestauja, kad šiais metais Statistikos departamento pateikta prognozuojamoji statistika rodo, kad skurdo Lietuvoje vėl pradėjo daugėti. Todėl politikas ragina visus susitelkti kovai su skurdu.
„Kovoje su skurdu pats skurdas yra vienintelis, prieš kurį reikia įrodyti savo pranašumą. Nereikia jo įrodinėti prieš opoziciją, buvusius valdančiuosius, ekspertus, kritikus ir jau tikrai ne prieš savo šalies piliečius. To ir norėčiau nuoširdžiai palinkėti visiems kovojantiems: susitelkime, įsiklausykime ir veikime išvien!“,- kviečia Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas Linas Kukuraitis.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
