M. Lingė nepritaria idėjai reguliuoti maisto kainas: man atrodo, gyvename kitokiomis taisyklėmis grįstoje ekonomikoje

Lietuva

BFK pirmininkas Mindaugas Lingė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA

255142

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė neslepia skeptiško požiūrio į galimą maisto kainų reguliavimo idėją. Pasak jo, Lietuva gyvena kitokiomis taisyklėmis grįstoje ekonomikoje, negu pvz. Baltarusija.

„Jeigu turime tikslą ir yra kuriamas lūkestis pareguliuoti kažkiek kainas, kurias mes esame įpratę, kad rinka reguliuoja, o ne ten, kur yra valstybės reguliuojama sritis, kaip energetikos kainos ir panašiai, tai suprantama, ką mes norim įjungti, šiek tiek palukošenkinti. Pasako Lukašenka, kad galima pareguliuoti, arba įsakymą, kad nekiltų kainos, išleidžia ir tada turim sprendimą“, – LRT televizijai teigė M. Lingė.

„Man atrodo, gyvename šiek tiek kitokiomis taisyklėmis grįstoje ekonomikoje ir suprantame, kad kainas reguliuoja ir patys vartotojai, pati rinka ir mokame tiek, kiek esam pasirengę mokėti. Tai, matyt, irgi svarbi dedamoji“, – pridūrė jis.

Parlamentaras pažymėjo, kad PVM dydžio sumažinimas kasmet atneštų didelę naštą biudžetui.

„Opozicija bandė siūlyti ne vieną kartą ir tarėmės, kad jeigu mes nuleistume, pavyzdžiui, 12 proc. PVM iki, tarkim, 9 proc., kiek tai kainuotų metams biudžetui. Prieš kelis mėnesius skaičiuota, kad, atrodo, daugiau kaip 500 milijonų. Tai yra beveik tiek, kiek mes dabar, indeksuodami pensijas, šiemet papildomai keliame visiems senatvės pensijos dalyviams“, – tvirtino jis.

Seimo narys aiškino suprantąs, kad tai būtų skylė biudžete bei netektys vienoje ar kitoje srityje, o tuo tarpu garantijų, jog tokiu pačiu dydžiu sumažės kainos vartotojui – nebūtų.

„Kaip prezidentūra sako, kad turėtų būti kažkokių saugiklių – tai kokie tie saugikliai? Tada turime turėti aiškiai reguliuojamą rinką, kur galima matyti ir galimą poveikį, kaip šilumai sumažintas PVM tiek pat atsispindi ir vartotojų sąskaitose. Deja, gal galėtume turėti kažkokį trumpą kainų efektą. Tai tie patys lenkai yra ir savo rinkimų, matyt, situacijos įkaitai“, – sakė M. Lingė.

Antradienį Prezidento vyriausioji patarėja socialinės ir ekonominės politikos klausimais Irena Segalovičienė teigė, kad Vyriausybė galėtų aktyviau imtis priemonių, bandant stabdyti ir mažinti maisto kainų infliaciją Lietuvoje.

Patarėjos manymu, norint užtikrinti mažesnes kainas, galima pasitelkti ne vieną instrumentą.

„Pavyzdžiui, administracinės naštos smulkiam verslui mažinimas. Paramos teikimas smulkioms prekybos vietoms. Sprendimai dėl maisto grandinių trumpinimo. Vartotojų teisių apsaugos tam tikras stiprinimas ir jų derybinės galios didinimas. Nesąžiningų verslo tarpusavio santykių prevencija. Daugiau viešumo, skaidrumo, aiškumo apie maisto gamybos grandines ir pačias kainas“, – komentavo ji.

Šiemet metinė infliacija, palyginti su 2021 m. lapkričiu, sudarė 21,4 proc., tuo metu apskaičiuotoji pagal vartotojų kokybės indeksą (VKI) – 22,9 proc., skelbia Statistikos departamentas.

Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, mėsos ir jos produktų, šilumos energijos, degalų ir tepalų, elektros energijos, duonos ir grūdų produktų, daržovių, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių kainų sumažėjimas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt