Kalbėti ne tik savo vardu, prabilti savo balsu kitiems – tai Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojams Sigitai Zalitienei, Dariui Dumčiui, rašiusiems vadovėlį, ir Andriui Stortai, vertinusiam vadovėlį, ne tik būdinga, bet, regis, ir būtina. Jie tarsi savaime rinkosi tokį gyvenimo ir vadovėlių rašymo stilių, kuris leistų matyti, girdėti ir suprasti daug daugiau, negu duota vienam žmogui.