Siūloma palengvinti žvalgybai kelią gauti duomenis iš bankų

Siūloma palengvinti žvalgybai kelią gauti duomenis iš bankų
Vilnius
Lietuvos bankas. Mariaus Morkevičiaus / ELTA nuotr.
Reporteris Mindaugas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Seimui antradienį pateikus siūlymą žvalgybai suteikti didesnę prieigą prie bankinės informacijos, parlamento Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, jog tokie ketinimai yra nepagrįsti.

Žvalgybos įstatymo pataisų projektą pristatęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas vardijo, kad be kitų pasiūlymų, numatoma žvalgybos institucijoms – Valstybės saugumo departamentui ir Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui – suteikti teisę motyvuotu kreipimusi iš bankų be teismo sankcijos gauti veiklai reikalingus duomenis apie finansines operacijas bei kitą banko paslaptį sudarančią informaciją.

„Čia skamba rimtai, bet iš tikrųjų daug institucijų turi tokią teisę. Kadangi kalbame apie iššūkius nacionaliniam saugumui, o tai yra rimta tema, mūsų požiūriu, tokią teisę galėtų turėti ir mūsų žvalgybos institucijos“, – sakė L. Kasčiūnas.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas savo ruožtu tvirtino negalįs pritarti tokiam sumanymui.

„Suprantu poreikį žvalgybos institucijoms įstatyti „aštrius dantis“, kad jos galėtų atgrasyti, o ir retkarčiais įkąsti neklaužadoms, bet yra tam tikros erdvės, kur teisėsaugos institucijoms, įskaitant ir žvalgybos, reikia nešioti antsnukį“, – sakė jis.

„Ir viena iš tokių erdvių yra bankinė sistema. (...) Tai, jog dalis kitų teisėsaugos institucijų gali gauti informaciją iš bankų, nesudaro pagrindo ir tai nėra argumentas automatiškai gauti ir dar vienai“, – tvirtino komiteto pirmininkas.

M. Majauskas sakė, kad ši nuostata lems, ar jis palaikys projektą, ar ne.

„Centrinis bankas labai kritiškai žiūri į šią nuostatą“, – tvirtino politikas.

NSGK vadovas savo ruožtu teigė suprantantis, kad bankinė informacija yra jautri, tačiau, anot jo, nemažiau svarbus yra ir nacionalinis saugumas.

„Tai nėra prisijungimas prie srautų, jų stebėjimas. Čia kalba, kad įstaigos vadovo motyvuotu prašymu būtų galima paprašyti tam tikro argumentuoto atvejo analizės banke, pavedimų istorijos“, – aiškino L. Kasčiūnas.

Pasak jo, jau sukurti saugikliai – tiek vidinės kontrolės, tiek žvalgybos kontrolieriaus institutas – užtikrins, kad tokia teise nebūtų piktnaudžiaujama. 

„Galų gale teisminė kontrolė niekur nedingsta. Jeigu bankas atsisakys pateikti, ką jis gali padaryti, tarnybos eis į teismą ir bandys aiškintis, ar tas atsisakymas buvo motyvuotas“, – tvirtino parlamentaras.

Jis pabrėžė, kad nemažai institucijų duomenis iš bankų jau gauna be teismų leidimo.

Projektui po pateikimo buvo pritarta. Jame taip pat numatytas didesnis žvalgybos pareigūnų darbo užmokestis, draudimas filmuoti, fotografuoti žvalgybos institucijų teritorijas, naujos patarėjo pareigybės įsteigimas, lankstesnis disponavimas lėšomis.

Pasak L. Kasčiūno, Rusijos invazija į Ukrainą atskleidė naujas grėsmes ir būtinybę stiprinti žvalgybos institucijas.

Projektu taip pat norima numatyti galimybę su teismo sankcija žvalgybai įdiegti priemones, leisiančias stebėti asmenų veiklą internete.

„(Susižinojimo – BNS) turinio kontrolė ir toliau būtų tik teismo sankcijos pagrindu, bet (...) priemones, kurios dabar yra įdiegiamos mobiliųjų operatorių infrastruktūroje, kad būtų galima ir į duomenų centrus tą įdiegimą padaryti“, – aiškino parlamentaras.

Be to, siūloma iš Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo į Žvalgybos įstatymą perkelti žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus ir juos padidinti.

Atlyginimus Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pareigūnams siūloma didinti trimis etapais: nuo šių metų liepos 1 dienos, nuo kitų metų pradžios ir nuo 2024 metų sausio 1 dienos.

Padidinus koeficientus, per trejus metus šių specialistų vien pareiginė alga didėtų apie 500 eurų, neatskaičius mokesčių ir pritaikius šiuo metu galiojantį pareiginės algos bazinį dydį.

Be to, siūloma įteisinti galimybę žvalgybos pareigūnams mokėti priedus už neįprastai didelius darbo krūvius, padidinti priemoką už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, vykdymą.

Pirminiais skaičiavimais, projektui įgyvendinti VSD šiemet papildomai reikėtų apie 2,2 mln. eurų, Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui – apie 1,85 mln. eurų.

Toliau projektą nagrinės Vyriausybė, nes paprašyta ją pateikti savo išvadą, o po to – Seimo komitetai.

BNS

Redakcija rekomenduoja