Ar lengva būti mama Lietuvoje?

Šiauliai

Kelly Sikkema ir Whitesession nuotr.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

82318

Užsieniečiai, išgirdę, kad Lietuvoje moterys, pagimdžiusios kūdikį, gali nedirbti 1–2 metus ir tiek laiko gauti išmokas iš valstybės, sako, kad mūsų šalis – svajonių šalis, kad čia reikia važiuoti gimdyti vaikų. Tačiau tai tik viena motinystės medalio pusė. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Laima Vengalė-Dits sako, kad mūsų šalyje tam, jog mamos galėtų anksčiau grįžti į darbą, derinti šeimą ir darbą, reikia sukurti sistemą.

Grįžusi į darbą – tarp priekalo ir kūjo

– Lietuvoje dažnai akcentuojama, kad valstybė mamoms yra sukūrusi tikrai geras sąlygas gimdyti ir auginti vaikus.

– Mūsų šalies įstatyminis reglamentavimas, garantijos ir lengvatos, kurios suteikiamos mamoms, yra tokios pačios suteikiamos ir vyrams. Tačiau šiomis lengvatomis Lietuvoje žymiai dažniau naudojasi mamos. Jei vertintume vaiko priežiūros atostogų laiką, manyčiau, jis yra nerealiai ilgas. Suteikiama galimybė iki dvejų metų pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis, pirmus metus gaunant 70 proc. algos, antrus –
40 proc. ir antrus metus dirbti. Dėl šios garantijos Lietuva yra greičiausiai vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje suteikiamos tokios ilgos atostogos vaikui prižiūrėti ir dar išsaugoma darbo vieta. Tačiau dėl to Lietuva išsiskiria iš kitų šalių, yra lyderė, kad mamos ir augina vaikus šitiek laiko, neskuba grįžti į darbo rinką.

– Kas nutinka, kai moteris dvejus metus augina vaiką?

– Situacija atsisuka prieš pačią mamą. Ji, o ne tėtis augina vaiką iki dvejų metų greičiausiai dėl finansinės situacijos, nes paprastai vyrai uždirba daugiau. Todėl nusprendžiama geriau prarasti kažkiek pinigų moteriai, o ne vyrui. Tačiau esmė ta, kad jei moteris prižiūri vaiką vienus ar dvejus metus, be jokių abejonių, ji praranda kvalifikaciją kaip darbuotoja, ekspertė. Tas ilgas laikas atsisuka prieš pačią moterį.

– Su kokiais sunkumais susiduria moteris, po dvejų metų grįžusi į darbą?

– Ji atsiduria nelygioje kovoje darbo rinkoje. Praradusi kvalifikaciją, labiau iš baimės stengiasi įtikti darbdaviui, kad jis nenorėtų jos atsikratyti, jos neatleistų. Mama privalo visokeriopai stengtis, dėti labai daug pastangų, kad per labai trumpą laiką pasivytų savo koleges, išmoktų tai, ką prarado. O kai šiame pasaulyje viskas taip greitai keičiasi – medicina, informacinės technologijos, administravimas ir kt., moteris tampa įkaite, ji būna įsprausta į rėmus. Todėl pasirinkimas dvejus metus nedirbti – nuosprendis sau tapti nekonkurencingai, prarasti iki motinystės sukauptą profesinį svorį. Todėl ilgas vaiko auginimas – iš vienos pusės yra gerai, bet iš kitos – blogai. Jau ir po vienų metų būna sunku įsilieti į darbo rinką ir neatsilikti nuo kolegių. Tai – didelė problema.

– O ką mamai daryti, kai jos kūdikis labai mažas?

– Mamai pradėti dirbti, praėjus trims mėnesiams po gimdymo, suderinti šeimos ir darbo interesus Lietuvoje dar nesudarytos sąlygos, kaip kitose ES valstybėse. Kitose valstybėse mama kūdikį gali atiduoti prižiūrėti auklei, kurios atlyginimą kompensuoja savivaldybė, atiduoti į lopšelį. Belgijoje ar Olandijoje mamai suteikiami trys mėnesiai atostogų kūdikiui prižiūrėti, o po to ji grįžta į darbo rinką. Tačiau ten sukurta tokia palanki sistema, kad moteris gali lengvai integruotis – auginti pusdienį vaikelį, o pusdienį dirbti ir greit tapti aktyvia darbo rinkos dalyve. Vaiko priežiūrai taip pat skiriamos atitinkamos išmokos, kurios nežemina žmogaus orumo. O tai gerai ar blogai: kiek mamai reikia būti su vaiku, ar trys mėnesiai vaikui yra gerai – vaiko teisių apsaugos specialistai turėtų pasakyti.

– Lietuvos darbdaviai nebando keistis – nesiūlo darbuotojoms grįžti į darbą, pavyzdžiui, po pusmečio ir dirbti puse etato?

– Reikalingi atitinkami susitarimai tarp darbuotojos ir darbdavio, bet Lietuvoje dar nėra įprasta dirbti nepilną darbo dieną, pavyzdžiui, keturias valandas, kelias dienas per savaitę ir pan.
Darbdaviai to nelabai nori, nes tenka ieškoti, kas dirbs kitą dalį dienos ar savaitės, mokėti mokesčius „Sodrai“ už puse etato dirbančią moterį, lyg ji dirbtų pilnu etatu ir pan.

olpo9659.jpg

Pažeistomis teisėmis dažniau skundžiasi vyrai

– Ar dažnai mamos skundžiasi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl pažeistų jų teisių, grįžus į darbo rinką po motinystės atostogų?

– Skundų, kai moterys teigia, kad joms nesudaromos sąlygos suderinti šeimos gyvenimą ir darbo laiką, bent jau per paskutinius kelerius metus negavome. Tačiau buvo kelių vyrų, kurie norėjo taikyti lankstų darbo grafiką, ateiti į darbą vėliau, nes nori nuvesti vaiką ryte į darželį, o darbdaviai nesutiko, skundai. Lankstus darbo grafikas, darbas nuotoliniu būdu Lietuvoje nėra labai paplitę. Jei tai būtų plačiau taikoma, būtų didelis palengvinimas moterims ir vyrams. Jie aktyviau naudotųsi savo teisėmis dirbti ir auginti vaikus. Mes visiems giriamės, kokias turime ilgas atostogas vaikui prižiūrėti, motinystės atostogas, bet nepagalvojame apie patį žmogų, kuris ilgam iškrenta iš darbo rinkos.

– Pasitaiko atvejų, kai moteris, atėjusi į darbo pokalbį, išgirsta, kad ji bus priimta į darbą, bet jos vaikai turi nesirgti.

– Toks pasakymas – nesuvokiamas nurodymas. Moteris ar vyras turi teisę į nedarbingumą, sirgti gali visi ir ne darbdaviui spręsti. Darbdavys į darbuotoją, kurio vaikai serga, gali žiūrėti lanksčiau. Juk pinigus darbuotojui, kurio vaikas serga, moka „Sodra“, tad darbovietė iš sutaupytų lėšų gali mokėti priedus tiems darbuotojams, kurie atlieka nesančio darbe specialisto darbą. Paprastai taip nebūna, bet taip turėtų būti. Ir kolegos į nesantįjį darbe nepradės žvairuoti, jei gaus atlygį už papildomą darbą.

– O esate gavę skundų iš nėščiųjų, kurios sulaukė neigiamos reakcijos iš darbdavių?

– Buvo vos keli skundai per metus, kai moterims buvo pablogintos darbo sąlygos, kai darbdavys sužinojo apie jų nėštumą. Būna metų, kai apskritai tokių skundų nesulaukiame. Kalbant konkrečiau, vieno skundo pagrindu pradėjome tyrimą, nustatėme, kad nėščiai moteriai tikrai buvo pablogintos darbo sąlygos. Tyrimo metu paaiškėjo, kad darbdavys nerado galimybės palikti moterį dirbti tomis pačiomis darbo sąlygomis, tad išmokėjo jai iki pat nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios vidutinį darbo užmokestį. Gana palankiai tai moteriai išsisprendė situacija.

Reikia pokyčių

– O moterys drąsiai gina savo teises?

– Manau, kad moterys dar per mažai susimąsto apie savo teises. Įsivažiuoja traukiniu ir negalvoja, kaip situaciją pagerinti. Kai serga vaikai, jos gali prašyti darbdavio leisti dirbti nuotoliniu būdu, bet tai daro labai retai.

– O gal moteris nori būti tik mama, auginti vaikus ir nesiekti karjeros?

– Man atrodo, kad šiame amžiuje moterys yra ir turi būti lygiavertės su vyrais rinkos dalyvės ir vargu bau ar kuri nori likti visą gyvenimą namų šeimininke. Šiuo atveju reikėtų tyrimo, kokia Lietuvos moterų dalis norėtų auginti vaikus, o kuri nori būti aktyvi, plėtoti verslą ir kt. Lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvoje mažiausias procentas moterų ir vyrų, kurie dirba nepilną darbo dieną. Užsienyje tai labai populiaru, todėl vyrai ir moterys suspėja viską – dirbti, auginti vaikus.

– Ką būtų galima patobulinti Lietuvoje, kad moteris galėtų derinti darbą ir motinystę, neiškristų iš darbo rinkos?

– Lietuvoje trūksta lopšelių-darželių. Sistema galėtų tapti lankstesnė – valstybė galėtų kompensuoti šeimai ne tik privataus darželio lankymą, bet skirti atitinkamą pinigų sumą samdyti auklę. Apie auklių samdymą pas mus negalvojama, tokia praktika turėtų atsirasti. Šeimai auklės samdymas labai brangiai kainuoja, o seneliams primesti pareigą prižiūrėti anūkus – ne geriausias variantas. Jie, užauginę vaikus, irgi turi turėti poilsio ir laisvės.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt