Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ramutė ŠimukauskaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Vasario 25 d. vykusiame Prienų rajono savivaldybės tarybos posėdyje priimti sprendimai dėl valstybinės žemės nuomos, nekilnojamojo turto ir paveldimo turto mokesčių, lengvatų teikimo; pritarta fizinio aktyvumo, aplinkos gerinimo projektų teikimui; pakeisti seniūnaičių sueigos nuostatai ir jų rinkimo organizavimo tvarkos aprašas; padidinti pareiginių algų koeficientai; apsvarstyti klausimai, susiję su Tarybos Etikos, Antikorupcijos komisijų veiklos nuostatais, nevyriausybinių organizacijų veikla, turtu, keliais, želdiniais ir kt. Taip pat išklausyta Etikos komisijos 2020 metų veiklos ataskaita.
Kodėl žuvininkystės infrastruktūros projektas rengiamas Veiveriuose?
Paprašius pritarimo kitam parengtam projektui „Veiverių miestelio laisvalaikio erdvės sutvarkymas“, kurio preliminari vertė – 101 121 eurus, Tarybos opozicijos atstovai vienas po kito išreiškė savo nuostabą ir abejones.
Pirmiausia dėl to, kad lėšų Veiverių parko teritorijai sutvarkyti, takams, suoleliams, apšvietimui, treniruokliams įrengti bus prašoma iš Pietvakarių Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės pagal priemonę „Socialinės gerovės kūrimas ŽRVVG teritorijoje, pritaikant žuvininkystei skirtą infrastruktūrą žuvininkystės verslo ir visuomenės poreikiams“.
Kaip pastebėjo Audrius Narvydas, Veiverių miestelis neturi nieko bendro su versline žuvininkyste, parkas nesietinas su žuvininkystei skirta infrastruktūra bei šio verslo poreikiais, skirtingai nei Išlaužas, žuvininkyste garsėjantis nuo seno. Ritai Keturakienei ir kitiems opozicijos nariams pagrįstai kilo klausimas, kodėl projektas parengtas, apeinant Išlaužo bendruomenę ir UAB „Išlaužo žuvis“. Negi Išlaužo gyventojams nėra aktualu pagražinti savo gyvenamąją aplinką?
Meras Alvydas Vaicekauskas aiškino, jog dėl šio projekto su UAB „Išlaužo žuvis“ vadovu Dariumi Svirskiu buvo pradėta tartis dar prieš metus, kuomet buvo gautas kvietimas teikti projekto paraišką. Mero teigimu, tuomet bendrovės direktorius atsisakė dalyvauti, motyvuodamas tuo, kad reikia laukti palankesnių kvietimo sąlygų. Kadangi, gavus kitą kvietimą, pasiūlymų iš UAB „Išlaužo žuvis“ nesulaukta, Savivaldybė pati ėmėsi iniciatyvos teikti projektą, prie kurio prisidės ne mažiau kaip 5 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Kita vertus, jeigu Savivaldybės ir bendruomenės partneriais būtų tapę ir verslo atstovai, vertinimo metu projektui būtų skiriama papildomų balų.
Veiverių miestelis, anot mero, pasirinktas todėl, kad jame yra didžiausias poreikis tvarkyti viešąsias erdves.
Išdėstyti savo poziciją buvo pakviestas ir UAB „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis. Jis pripažino, kad prieš metus pokalbių būta, tačiau, jo tvirtinimu, dėl šio konkretaus infrastruktūros projekto Savivaldybė su bendrove nesitarė.
Direktorius kalbėjo, kad labai atsakingai vertina ES lėšų įsisavinimą ir siekia, jog investicijos teiktų didžiausią naudą Prienų rajonui. D.Svirskis davė suprasti, kad būtent UAB „Išlaužo žuvis“ įdirbio dėka rajonas iš paskutinės pozicijos pakilo į pirmą vietą žuvininkystės srityje. Bendrovė aktyviai dalyvavo ir kuriant Pietvakarių Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupę (yra jos Tarybos narė), ir ieškant galimybių, kaip pritraukti europinių lėšų.
Pasak D.Svirskio, bendrovė naujajame finansavimo etape ketina startuoti su maždaug 8 paraiškomis. Dalyvaujant vietos bendruomenei ir parapijai, bus teikiamas ir analogiškas projektas Išlaužo miestelio infrastruktūros sutvarkymui, prie kurio, jei prireiks, bendrovė prisidės nuosavomis lėšomis. Projektą ruošiamasi teikti dar šiemet, paskelbus kitą šaukimą.
Nors meras sakė, kad skubama spėti su terminais – projektą reikia pateikti iki kovo 15 dienos, D.Svirskio teigimu, pagal minėtą priemonę skiriamas lėšas galima įsisavinti per 2,5 metų. Tačiau, kaip pastebėjo bendrovės direktorius, patvirtinus Veiverių parko sutvarkymo projektą, kitam pareiškėjui lėšų neliks, nes finansavimas dalinamas trims rajonams – Prienų, Kazlų Rūdos ir Alytaus. Todėl D.Svirskis, kreipdamasis į Tarybos narius, prašė supratimo ir ragino nepalaikyti Savivaldybės teikiamo sprendimo projekto.
Rima Zablackienė pripažino, kad Veiverių parko sutvarkymas yra spręstina problema, tačiau suabejojo, ar Taryba teisingai pasielgs, pritardama projektui, kuris, kaip aiškėja, parengtas pasinaudojus svetimu įdirbiu. Arūnas Vaidogas taip pat įžvelgė daug nesusikalbėjimo ir ambicijų, jam buvo nepriimtina, jog dėl šio projekto nebuvo bendradarbiaujama ir tariamasi su Išlaužo bendruomene. Jis kvietė atidėti sprendimo projektą. Tokį pat siūlymą mėgino pateikti ir Dovilė Ručytė, tiesa, merui jau paskelbus balsavimą.
Projektui „Veiverių miestelio laisvalaikio erdvės sutvarkymas“ pritarė trylika valdančiosios koalicijos partnerių, penki Tarybos nariai balsavo prieš, penki susilaikė.
Opoziciją papiktino didinami pareiginių algų koeficientai
Diskusijų kilo ir dėl siūlymų po 0,5 koeficiento padidinti pareiginių algų koeficientus Savivaldybės kontrolierei, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorei ir jos pavaduotojui.
Tiesa, Savivaldybės kontrolieriaus atlyginimo koeficiento padidinimui nuo 14,5 iki 15 pritarė visi Tarybos nariai, nuomonės išsiskyrė dėl kitų dviejų sprendimų projektų, pagal kuriuos pasiūlyta Administracijos direktoriaus pavaduotojo Algio Marcinkevičiaus pareiginės algos koeficientą 14 (baziniais dydžiais) pakeisti į 14,5 (baziniais dydžiais), o Administracijos direktorei Jūratei Zailskienei – vietoj koeficiento 16,5 (baziniais dydžiais) nustatyti 17.
Aiškinamuosiuose raštuose pažymėta, jog koeficientai didinami, atsižvelgiant į Administracijos vadovų padidėjusį darbo intensyvumą, krūvį ir atsakomybės lygį. Paskaičiuota, kad, abiem atvejais pritaikius 0,5 dydžio didesnius koeficientus, šiais metais biudžete papildomai reikėtų surasti 2153 eurus.
Be to, Tarybos komitetuose buvo pasiūlyta koeficientus padidinti visu vienetu (Sveikatos ir socialinių reikalų komitetas pasisakė prieš): A.Marcinkevičiui – iki 15, o J.Zailskienei – iki 17,5 (maksimalus galimas dydis).
Tokiems siūlymams paprieštaravo opozicijos nariai A.Narvydas, D.Ručytė, A.Vaidogas, E.Visockas, sakydami, kad atlyginimų didinimas nepagrįstas konkrečiais argumentais, nepateisinamas ir nesolidarus pandemijos sąlygomis, kuomet už rizikingą darbą kovoje su COVID-19 sveikatos sistemos darbuotojai, taip pat darželių auklėtojos, gauna mažesnį atlygį. Kita vertus, apeliuota ir į tai, kad ne visi darbai dėl karantino ribojimų buvo atlikti.
Artūras Buitkus kvietė atlyginimus vadovams didinti proporcingai, pagal tai, kiek augo kitų Savivaldybės administracijos darbuotojų atlyginimai.
Tarp valdančiosios daugumos atstovų argumentų, kodėl koeficientus reikia padidinti visu vienetu, vienas nuskambėjo itin keistai – „tegul (tarp Administracijos vadovų, – aut.p.) būna draugystė“. Tai reikėtų suprasti taip: Administracijos direktoriaus pavaduotojo koeficientas negali būti mažesnis nei nustatytas Savivaldybės kontrolieriui, o Administracijos direktorės atlyginimas privalo pranokti jos pavaduotojo.
Už atlyginimų koeficientų padidinimą Savivaldybės administracijos vadovams balsavo 14 Tarybos narių, opozicijos atstovai arba susilaikė, arba balsavo prieš.
Dalė Lazauskienė