Pa­tai­sos pa­rei­gū­nų di­nas­ti­ja

Bū­na sa­vai­čių, kai Meš­kui­čiuo­se, Šiau­lių r., gy­ve­nan­čios Vai­tie­kų šei­mos na­riai na­muo­se ne­su­si­tin­ka. Ar­ba vie­nas pa­sa­ko: „La­bas ry­tas“, o ant­ras, vi­siš­kai ne­šmaikš­tau­da­mas, at­sa­ko: „La­ba­nak­tis.“ Taip nu­tin­ka, kai su­tuok­ti­niams ten­ka pa­mai­no­mis dirb­ti Šiau­lių tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je (ŠTI), o ne­se­niai čia tęs­ti tar­ny­bą nu­spren­dė dar ir sū­nus Do­na­tas.

Karjeros laiptais – 25 metus

„Išskirtinis atvejis. Nežinau, ar mūsų sistemoje apskritai yra daugiau tokia šeimos dinastija“, – šypsosi Rasa Šošič, ŠTI direktoriaus pavaduotoja, ir pristato visus tris vienos šeimos darbuotojus: Saulių Vaitiekų, Rimą Vaitiekienę ir sūnų Donatą Vaitiekų.

Nors pašnekovų veidus dengia kaukės, jų akys šypsosi. Pareigūnai žino – jų profesija visada kelia smalsumą. Dažnai tik iš įtempto siužeto kino filmų aplinkiniai turi susidarę nuomonę, kas vyksta kalėjimuose ir pataisos namuose. Todėl įsivaizduoja, kad už pastato, kurio langai su grotomis, sienų vyksta tikras nervų karas ir liejasi kraujas.

51 metų Saulius, vertindamas savo pasirinkimą dirbti ŠTI, tvirtina tikrai negalintis pasakyti, kad tai buvo klaida. Jis į darbą iš Meškuičių į Šiaulius važinėja jau 25 metus, dabar yra Saugumo valdymo skyriaus specialistas.

Tiesa, vyras pameluotų, jei sakytų, kad nuo mažens norėjo dirbti kalėjime. Jam labai patiko technika, norėjo būti vairuotoju, tuomečiame Joniškėlio žemės ūkio technikume ir įgijo tokią profesiją. Bet tarnybos armijoje metu pajuto, kad jam patinka uniforma, statutiniai santykiai, ir kai išgirdo apie tai, kad ŠTI ieško darbuotojų, pabandė įsidarbinti.

„Atsimenu kaip šiandien. 1996-aisiais, kai pirmą kartą už nugaros užsidarė grotuotos durys, pasakiau sau: „Ne, aš čia nedirbsiu“, – nusijuokia. O išsyk surimtėjęs paaiškina, kad jaučiasi įstaigai ir davęs daug teigiamų dalykų, ir pats įgijęs daug patirčių.

„Ateinu ne atbūti darbo laiko, o dirbti. Pradėjau nuo žemiausios grandies – kontrolieriaus“, – karjeros laiptelius vardija vyras.

Sauliui teko tikrinti kameras, kontroliuoti, kad suimtieji ir nuteistieji laikytųsi nustatytos dienotvarkės, nenusižengtų. „Prieš 25 metus tikrai buvo nelengva. Dabar kamerose kelis kartus mažiau suimtųjų ir nuteistųjų, bet anuomet buvo kitokie teisės aktai. Buvo didesnis žmonių srautas, bet jokių baisių nusikaltimų, pabėgimų nebuvo“, – paaiškina.

Labiausiai įstrigusi istorija – įkaito paėmimo drama. Pernai sausio pabaigoje ŠTI nuteistasis iki gyvos galvos įkaite buvo paėmęs pareigūnę. Tokiu būdu jauniausias šalyje tokia bausme nubaustas kalinys bandė ištrūkti į laisvę. „Dalyvavau pats tame įvykyje. Stengėmės, kad niekas nebūtų sužalotas. Įvertinę situaciją, kontroliuodami nuteistojo judėjimą ir jį lydėdami, leidome išeiti iš režimo teritorijos. Ir tik nuteistajam paleidus įkaitę, nedelsiant leidęsi persekioti nuteistąjį, po kelių minučių patys jį sulaikėme“, – prisimena vyras.

Pareigūnas dar paatvirauja, kad jam kartais tenka ir guosti į kamerą uždarytus žmones. Būna, kad suimtasis jaučiasi sugniuždytas, tada reikia jam padėti suprasti, kad tai – ne gyvenimo pabaiga, o laikinas dalykas, sudėtingesnis tarpsnis: „Būdavo malonu, kai, išeidamas iš mūsų, asmuo už palaikymą pasakydavo: „Ačiū.“

Namų vadė

„Esu mama, žmona, Saugumo valdymo skyriaus jaunesnioji specialistė. Sistemoje dirbu jau 13 metų“, – šypsosi Rima, pridurdama, kad vienas iš dviejų sūnų ją pavadina ir namų vade.

Moteris nusijuokia ir dėl vieno pasikeitusio elgesio bruožo, dirbant ŠTI. Įprastai gyvenime vyrai moterims atidaro duris ir leidžia eiti pirmoms. Kadangi pataisos pareigūnai pro duris pirmiausia praleidžia suimtuosius ir nuteistuosius, jai toks įprotis išsiugdė ir gyvenime. „Jei moteris vyrui atidaro duris, nereikia stebėtis. Gal ji dirba įkalinimo įstaigoje“, – šypsosi.

Prieš 13 metų užsidarius įmonei, kurioje Rima dirbo, vyras paklausė, ar ji nenorėtų įsidarbinti ŠTI. „Išvažiavau mokytis į Vilnių, mokslus baigiau ir pradėjau darbuotis. Visuose postuose tenka pabūti: ir prie kamerų, ir patruliuoti – įvairiai. Kur vadas skiria, ten ir dirbi, nevertindama, ar patinka, ar tinka“, – sako ji.

Rimos teigimu, suimtieji – žmonės, kaip ir mes. Gatvėje sutinkame daug praeivių, kurie buvo suimti ar nuteisti, kalėjo, visi pažįstame tokių žmonių. „Mes tarp jų nuolat gyvename, jie mūsų visuomenės dalis. Izoliatoriuje tik tie, kurie šiandien išeiti negali. Aš dar kartais sakau, kad pas mus yra vaikai, kurie kažkur atsirado ne laiku ir ne vietoje. Gaila tų vaikų, gaila jų mamų. Jos dažnai net kaltesnės jaučiasi nei „mūsiškiai“. Žinoma, yra ir labai piktų sulaikytųjų“, – sako ji.

Rima pamena prieš septynerius metus nutikusį atvejį, kada buvę labai nejauku: suimtieji naktį maištavo, daužė kamerų duris ir kelių kamerų senos durys atsivėrė. Pareigūnams tada buvo duotas įsakymas palikti korpusą, trauktis. „Skelbėme aliarmą, bet neprireikė viešojo saugumo pajėgų, susitvarkėme patys“, – sako moteris.

O labiausiai pareigūnei skaudėjo širdį dėl vienos suimtosios, kuri gimdymo namuose pagimdė kūdikį. ŠTI moterys su kūdikiais būti negali, tad naujagimis nuo jos buvo atskirtas. „Mama labai išgyveno, o aš, grįžusi namo, negalėjau ilgai nurimti...“ – sako ji.

„Nesu vėjo nupučiamas“

„Aš dar kursantas. Po mėnesio, kai baigsiu mokslus, tapsiu oficialiu pareigūnu ir dirbsiu ŠTI“, – žodžius lyg žirnius išberia 19-metis Donatas, į praktiką atvykęs po devynių mėnesių studijų.

Jaunuolis sako, kad dėl to, jog nusprendė dirbti pataisos sistemoje, nieko keisto nėra. Juk jis nuo mažens matė iš darbo grįžtantį uniformuotą tėtį, paskui – ir mamą. „Pradėjau domėtis, buvo labai smalsu, kokia jų profesija. Jau 17 metų nusprendžiau, kad noriu būti pataisos pareigūnu. Visada turėjau tvirtą nuomonę, charakterį, nesu vėjo nupučiamas“, – kalba jaunuolis, prisipažindamas, kad net nekantrauja, kada galės pradėti dirbti oficialiai.

Donatui liepos mėnesį dar teks laikyti egzaminus, tada jam bus įteiktas diplomas. „Turi būti motyvuotas ir turėti supratimą, kur tu eini. Suprasti reikia, kad dirbsi su tais, kurie irgi yra žmonės. Turi atskirti žmogų nuo jo padaryto nusikaltimo, negali nusiteikti, kad jis – pats blogiausias“, – paaiškina.

Donatas ne tik dirbs – ketina ir mokytis. Pernai Mykolo Romerio universitete nebuvo surinkta grupė studijuoti teisės ir penitencinės veiklos, tad šiemet jaunuolis laimę vėl bandys.

Susidomėjimas pataisos pareigūno profesija auga

Birželio pradžioje Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų komandą papildė keturi Mokymo centro prie Kalėjimų departamento kursantai: Viktorija Kulvičienė, Donatas Vaitiekus, Nojus Navickas ir Lukas Petrošius. Jie visi – šiauliečiai, pasirinkę pataisos pareigūno profesiją ir ketinantys po mokymų tarnybą tęsti ŠTI.

Pasitikęs jaunuosius kursantus, ŠTI direktorius Saulius Rajunčius pažymėjo, kad bene svarbiausias reikalavimas pataisos pareigūnui – turėti sąžinę. Viso kito galima išmokti.

ŠTI šiuo metu yra beveik 200 darbuotojų, bausmę atlieka arba jos laukia apie 360 asmenų.