Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Leonardas MarcinkevičiusŠaltinis: ELTA
Jis atkreipia dėmesį, kad jau koronaviruso pandemijos metu jo atstovaujama institucija kritikavo tai, jog apie 80 proc. tuo metu skirtų pagalbos priemonių buvo biudžetinės subsidijos, socialinės išmokos, išlaidų kompensacijos, o tik 20 proc. sudarė tokios netiesioginės valdžios sektoriaus priemonės, kaip garantijos, paskolos, mokesčių atidėjimai.
„COVID pandemijos pradžioje Vyriausybė, suteikdama didelį pagalbos priemonių paketą, iš tiesų sukūrė lūkestį, kad kas nenutiktų, Vyriausybė ateis, išgelbės ir padės išgyventi“, – trečiadienį „Delfi“ televizijai kalbėjo M. Macijauskas.
Anot Valstybės kontrolieriaus, visus gyventojus, nepriklausomai nuo jų paveikiančios energetikos kainų mažinimo priemonės turėtų būti trumpalaikės.
„Greitu laikotarpiu, matyt, tam tikros horizontalios pagalbos priemonės yra galimos ir būtinos. Tačiau ilguoju laikotarpiu turėtume orientuotis tikslingai, į pažeidžiamiausias gyventojų ir verslo grupes“, – tikino jis.
Be to, M. Macijauskas akcentuoja, kad itin svarbu, jog didinant viešąsias išlaidas nebūtų sukurta perteklinė paklausa, kuri dar toliau didintų infliaciją.
„Taikomos paramos priemonės turėtų pernelyg nesumažinti paskatų taupiai ir racionaliai naudoti energijos išteklius. Jeigu numatomi tam tikri kompensaciniai mechanizmai už elektrą, ar kitus energijos šaltinius, tokiu būdu mes neskatiname vartotojų taupiai juos naudoti“, – aiškino Valstybės kontrolierius.
Jo vertinimu, itin gerai reikia apgalvoti sprendimus dėl lėšų, skirtų energetikos kainų švelninimui, skolinimosi, kadangi valstybės skolinimosi kaina jau ėmė brangti.
„Paimdami begalinio dydžio paskolą ir ją išdalindami tiesiog visiems padengti išaugusias energijos kainas, pačios problemos neišspręsime, o ją tiesiog nukelsime kažkokiam laikotarpiui į priekį. Be jokios abejonės tas laikotarpis ateis. Klausimas, o kas tada mokės visas išaugusias skolos aptarnavimo išlaidas ir sugrąžins pačią skolą“, – svarstė M. Macijauskas.
ELTA primena, kad Vyriausybė, atsižvelgdama į įtampas dėl itin aukštų energijos išteklių kainų, 2023 m. biudžetą ketina pateikti anksčiau nei įprastai – planuojama, kad biudžeto projektas bus pristatytas spalio pradžioje.
Vyriausybės patvirtintame patobulintame šių metų valstybės biudžeto projekte numatoma, jog valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys -4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau yra teigusi, kad 2023 m. biudžete išlaidos tikrai viršys pajamas. Nors konkretų deficitą Finansų ministerija pateiks kartu su kitų metų valstybės finansų planu, ministrė tikina, kad jis turėtų siekti apie 3–4 proc. nuo BVP. Ji kartu neatmeta, kad valstybė gali pasiskolinti „keletą milijardų“ eurų.
Finansų ministerija planuoja, kad šiemet skolos valstybės vardu valdymo išlaidos sudarys 290,5 mln. eurų, iš jų – 261,4 mln. eurų palūkanų už valstybės vardu paimtas paskolas ir išplatintus Vyriausybės vertybinius popierius.
Naujų skolinių įsipareigojimų, prisiimtų nuo metų pradžios iki šios dienos, vidutinė svertinė palūkanų norma yra 1,6 proc. Prognozuojama, kad per 2022 m. prisiimtų naujų skolinių įsipareigojimų vidutinė svertinė palūkanų norma bus apie 2,3 – 2,6 proc., nes šiuo metu 3 m. trukmės Vyriausybės vertybinių popierių pajamingumai išaugo iki 3,5 proc.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
