PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2022 m. Kovo 25 d. 16:01

Lygių galimybių ekspertė: apsilankius gyvai, prieglobsčio prašytojų paveikslas iš esmės skiriasi nuo piešiamo viešai

Lietuva

BNS / Fotobankas nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


210442

Kaip užtikrinamos lygios galimybės migrantų sulaikymo vietose? Tai stebi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertų grupė, nuo rudens pradžios besilankanti prieglobsčio prašytojų stovyklose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje ir Rukloje. Giluminius interviu su keliasdešimčia migrantų turėjusi Lygių galimybių integravimo grupės ekspertė Ieva Laugalytė dalinasi sukauptomis įžvalgomis.

Kodėl yra svarbu stebėti prieglobsčio prašytojų situaciją iš lygių galimybių perspektyvos?

Prieglobsčio prašytojų judėjimo laisvė yra apribota, jie de facto yra sulaikyti, tad mūsų valstybės atsakomybė yra užtikrinti, kad sulaikymo vietose būtų atsižvelgiama į individualius žmonių poreikius, kad jie jaustųsi ir būtų saugūs. O tarp Lietuvoje gyvenančių prieglobsčio prašytojų, kaip ir kitose žmonių grupėse, yra pačių įvairiausių žmonių su skirtingais tapatybės bruožais.  

Iš esmės mes kalbame apie žmonių orumą ir saugumą.

Kaip atrodo lygių galimybių ekspertų stebėsena migrantų sulaikymo vietose?

Vizitų metu apžiūrime prieglobsčio prašytojų sulaikymo vietų teritoriją, patalpas, kiek tai leidžia asmenų privatumas, kalbamės su administracija, darbuotojais, savanoriais ir, žinoma, su pačiais toje vietoje gyvenančiais žmonėmis.

Mes vertiname ne bendrąsias sulaikymo sąlygas, o būtent sąlygas iš lygių galimybių perspektyvos.

Kokios sąlygos turėtų būti sudarytos prieglobsčio prašytojams iš lygių galimybių perspektyvos?

Yra du svarbiausi aspektai. Pirma, svarbu, kad sulaikymo vieta turėtų aiškią, sistemingą ir įvairiapusišką pažeidžiamumo vertinimo politiką ir procedūrą, t.y., kad asmenims atvykus į sulaikymo vietą būtų įvertinami individualūs jų poreikiai, atsižvelgiant į sveikatos būklę, religiją, lytį, kalbą, socialinę padėtį ar kitus tapatybės bruožus.

Antra, svarbu, kad sulaikymo vietoje veiktų mechanizmas, skirtas saugiai pranešti apie bet kokį patirtą nepageidaujamą elgesį – diskriminaciją, priekabiavimą, seksualinį priekabiavimą, smurtą, išnaudojimą ir kt.

Identifikuojate lygių galimybių pažeidimus ir – kas toliau?

Degančius probleminius klausimus stengiamės iškart išsakyti vietinei administracijai. Pavyzdžiui, pastebime įtampas tarp tam tikrų etninių grupių arba tam tikrų religijų žmonės negauna vegetariško maisto – iškart su administracija aptariame, ką galima dėl to padaryti.

O bendrus, sisteminius klausimus keliame tarpinstituciniuose pasitarimuose, pavyzdžiui, kaip efektyviai, išsamiai ir sistemingai vykdyti pažeidžiamumo vertinimą.

Ar skiriasi prieglobsčio prašytojų paveikslas, kurį matėte stovyklose, nuo to, kurį matote Lietuvos viešojoje erdvėje? Kaip?

Tikrai taip. Iš viešosios erdvės susidaro įspūdis, tarsi žmonės patys savaime, o ne susiklosčiusi situacija yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Tai nužmogina atvykusius asmenis, jų gyvenimą ir patirtis. Taip pat dažnai pastebime, kad prieglobsčio prašytojai yra pateikiami kaip visai kitokie negu mes, nesuprantami, svetimi, kuriama dirbtinė priešprieša tarp „mūsų“ ir „jų“.

Visgi žmonės, kurie ten gyvena, yra į mus labiau panašūs nei skirtingi. Jie taip pat, kaip ir mes, yra įvairių profesijų, išpažįsta įvairias religijas, turi skirtingas patirtis, pasaulio suvokimą, yra buvę skirtingose situacijoje. Savaime tai jų nepadaro nei blogais, nei gerais.

Atsižvelgiant į tai, kad tyrimai rodo, jog pernai neigiamos visuomenės nuostatos pabėgėlių atžvilgiu išaugo kone perpus, galime daryti prielaidą, kad viešojoje erdvėje formuojamas atvykusių asmenų paveikslas prie to prisidėjo.

Esu tikra, kad žmoniškesnis žiniasklaidos požiūris ir empatiškesnis valstybinių institucijų tonas padėtų sumažinti neigiamas visuomenės nuostatas kitos tautybės, religijos, odos spalvos žmonių atžvilgiu.