Seimas lieka įpareigotas paskelbti paneigimą apie R. Šukį dėl VSD informacijos

Vilniaus apygardos teismas paliko galioti sprendimą, kuriuo Seimas įpareigotas paskelbti paneigimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos apie buvusį vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį.

Antradienį trijų teisėjų kolegija atmetė Seimo, atstovaujamo Seimo kanceliarijos, ir VSD apeliacinius skundus, Vilniaus miesto apylinkės teismo sausio 11 dienos sprendimas paliktas galioti nepakeistas.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.

R. Šukys teisme ginčijo žvalgybos informaciją, 2018 metais pateiktą parlamentinį tyrimą atlikusiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).

Šioje vėliau išslaptintoje informacijoje VSD mini R. Šukį kaip proceso dalyvį, kai „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“ koncernu atstovai bandė daryti įtaką tuometinei Arūno Valinsko vadovautai Tautos prisikėlimo partijai ir siekė kontroliuoti nuo jos atskilusią frakciją.

VSD teigė, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų A. Valinską, koncerno atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.

Jis minėtas ir kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį tuometinei „MG Baltic“ siekiant laimėti statybų pirkimų sveikatos įstaigose.

Ši informacija Seimo NSGK teikta dėl to, kad jis atliko tyrimą dėl verslo poveikio politikai.

Vilniaus apygardos teismo nutartyje skelbiama, jog sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog egzistuoja pagrindas taikyti įstatymo normoje įtvirtintus asmens garbės ir orumo gynimo būdus. Pasak teismo, buvo pažeista visuomenės teisės gauti teisingą informaciją bei pagarbos asmens garbei ir orumui, jo reputacijai pusiausvyra.

Pasak teismo, iš ieškovo prašomų pripažinti neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais teiginių turinio ir jų konteksto matyti, kad juose ieškovas pristatomas kaip asmuo, valstybės institucijos atstovas, politikas, kuriam darė įtaką ar kurį neteisėtai bandė paveikti tam tikri asmenys. 

Pasak teismo, teiginiai pateikti dokumente, kurio įžanginėje dalyje nurodoma, jog jis yra apie neteisėtus, destruktyvius koncerno „MG Baltic“ atstovų bandymus/veiksmus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad teiginiai pateikti kriminalinę žvalgybą vykdančio subjekto (VSD) dokumente, skirtame Seimo NSGK.

„Tokios aplinkybės, kaip visiškai pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, galėjo visuomenei ir kiekvienam „protingam skaitytojui“ suformuoti aiškiai neigiamą nuomonę apie ieškovą, juo labiau tuo metu ėjusį LR Seimo kontrolieriaus, t. y. valstybės pareigūno, ginančio žmogaus teises ir laisves, tiriančio skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo, siekiančio gerinti viešąjį administravimą, pareigas“, – rašoma teismo nutartyje.

Vilniaus apygardos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas identiškomis aplinkybėmis VSD pateiktos identišku klausimu pažymos turinį, išaiškino, „kad duomenis tokioje pažymoje pateikęs subjektas yra svarbus elementas vertinant pateiktos informacijos pobūdį, nes tais atvejais, kaip duomenis pateikia, nutekina, paviešina valstybės institucija, visuomenė, atsižvelgdama į pateiktos informacijos turinį ir aplinkybes, yra linkusi juos vertinti kaip neginčytiną tiesą“.

Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad tuometinio „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą yra pavadinęs politiniu farsu.

Vilniaus apygardos teisme balandžio 19 dieną „MG Baltic“ politinės korupcijos baudžiamojoje byloje buvo paskelbtas nuosprendis, juo buvo išteisinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Prokuratūra nuosprendį apskundė. 

BNS