Įvardijo verslo sektorius, kuriuose dirba vos keli procentai moterų: specialistų kritika krypsta į darbdavius

Lietuva

Pixabay.com nuotr.

Reda BarkauskaitėŠaltinis: ELTA

296913

Lyčių lygybės padėtis Lietuvoje gerėja, tačiau tai nėra pakankama, sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistė Mintautė Jurkutė. Vieni didžiausių lyčių stereotipų vyrauja profesijų atžvilgiu – statybų, transporto ir kituose inžinerijos sektoriuose dirbančios moterys įprastai sudaro vos kelis procentus visų darbuotojų. Verslų atstovai sako, kad dalis pozicijų joms tiktų, tačiau apgailestauja nesulaukiantys moterų susidomėjimo. Vis dėlto M. Jurkutė kritikuoja darbdavius sakydama, kad atsakomybę šiuo klausimu turėtų prisiimti ir jie.

Iniciatyva „Tvari Lietuva“ kreipėsi į kelias įmones, kuriose darbuotojų daugumą sudaro vyrai. Komentarus sutikę pateikti jų atstovai vieningai tikina, kad lyčių stereotipai vis dar gana ryškiai atsispindi tuomet, kai ieškoma naujų darbuotojų. Akivaizdu, kad moteris mažai domina statybų sektorius, inžinerinės-techninės specialybės bei darbas šiose srityse besispecializuojančiose įmonėse, taip pat paaiškėjo, kad šiuo metu nei vienos kurjerės moters neturi maistą į namus pristatanti įmonė. M. Jurkutė pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu vis dar esame konservatyvi ir tradiciškai mąstanti visuomenė. Paradoksalu, tačiau galime didžiuotis tuo, kad lietuvės yra vienos labiausiai išsilavinusių moterų ES.

Iškalbingi pavyzdžiai rodo, kad lyčių stereotipai profesijos atžvilgiu neišnyko

Statybų įmonėje AB „Panevėžio statybos trestas“ iš viso dirba 76 moterys – tai sudaro kiek daugiau nei 15 proc. visų darbuotojų. Įmonės atstovai tikina, kad ieškodami naujų kolegų lyčių stereotipais jie nesivadovauja – skelbimuose į komandą kviečia prisijungti tiek vyrus, tiek moteris. Specialistai iniciatyvai „Tvari Lietuva“ pabrėžia, kad statybų sektorius išsiskiria savo specifika – anot jų, darbas statybų aikštelėje yra fiziškai sunkus, tad dėl pavojų sveikatai (didelių svorių kėlimo ir kt.) ne į visas pozicijas įmonė gali priimti dirbti moteris.

„Šiuo metu statybų aikštelėje dirba 8 moterys – tai sudaro beveik 3 proc. darbuotojų, jos visos užima dažytojų pozicijas. Tenka pripažinti, kad ir į kitas laisvas darbo vietas, pavyzdžiui, statybų vadovės, projektų vadovės ar pan., moterų gyvenimo aprašymų sulaukiame išties labai mažai. Jų skaičius dažniausiai nesiekia nei 1 proc.“, – komentuoja pašnekovai.

Kelių tiesimo ir tiltų statybos įmonės AB „Kauno tiltai” personalo direktorė Jūratė Mališkienė taip pat pabrėžia, kad ieškodami darbuotojų jie nepaiso lyties kriterijaus ir atsižvelgia į kandidato ar kandidatės gebėjimus, patirtį, tinkamumą konkrečiai pozicijai. Vis tik specialistė pripažįsta, kad transporto infrastruktūros statybų sektoriaus specifika išryškina tam tikras tendencijas.

„Kai kalbame apie objektų įgyvendinimą, fizinį darbą statybvietėse – čia dominuoja vyrai. 2023 m. „Kauno tiltuose“ į administracines bei inžinerines-technines pozicijas vyrų ir moterų priimta po lygiai, iš viso moterys sudarė 30 proc. dirbančiųjų minėtose pozicijose“, – informuoja J. Mališkienė.

Įmonės personalo vadovė pastebi, kad lyčių ir profesijų sąsajų stereotipai švelnėja, tačiau toli gražu neišnyko. Pavyzdžiui, ieškodami naujų žmonių į administratoriaus ar personalo specialisto vietą, jie sulaukia vien moterų gyvenimo aprašymų.

„Kai skelbiame apie laisvas darbo vietas į darbų vadovo/vadovės poziciją, sulaukiame praktiškai tik vyrų susidomėjimo. Tikėtina, kad tai koreliuoja ir su darbo specifika, ir su moterims aplinkos ar sau keliamais lūkesčiais bei socialiniais vaidmenimis. Savitų iššūkių kelia ir darbas, kuriame reikia vadovauti vyriškai komandai“, – priduria J. Mališkienė.

Iniciatyvos „Tvari Lietuva“ pašnekovė tikina, kad šiandien palyginti nedaug jaunų moterų studijuoja kelių inžinerijos krypties mokslus. Juos baigusios profesinei savirealizacijai renkasi projektavimo, projektų administravimo sritį, išimtinai retai susidomi tiesioginiu darbu objektuose.

„Laikai keičiasi – kažkada viešąjį ar tolimųjų reisų transportą vairuodavo vyrai, šiandien nieko nebestebina troleibusų ir vilkikų vairuotojos moterys. Tikimės, kad artimoje ateityje galėsime pasidžiaugti augančiu kelių inžinerijos populiarumu tarp dailiosios lyties atstovių“, – sako J. Mališkienė.

Su lyčių stereotipais ieškodami darbuotojų susiduria ir maistą į namus pristatanti įmonė „Barbora“. Kovo 1 d. duomenimis, įmonėje dirbo 833 darbuotojai, iš jų – 431 vyras ir 402 moterys. Surinkimo centruose kurjeriais ir surinkėjais dirba 55% vyrų ir 45% moterų – tarp jų, anot įmonės personalo vadovės Astos Juodeškaitės, kurjerių moterų šiuo metu nėra.

„Į minėtą pareigybę pretenduojančių moterų sulaukiame itin mažai, nors šį darbą tikrai galėtų dirbti ir jos“, – pabrėžia ji.

Specialistė tikina, kad lyčių pasiskirstymas skirtinguose įmonės skyriuose svyruoja, tačiau pabrėžia, kad pagrindinis organizacijos tikslas – vertinti kandidatų kompetencijas, įgūdžius, patirtį, tinkamumą darbui.

Mintautė Jurkutė: esame konservatyvi ir tradiciškai mąstanti visuomenė

Kiek anksčiau Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė iniciatyvai „Tvari Lietuva“ komentavo, kad nelygybė susijusi su istoriškai susiklosčiusiais santykiais tarp vyrų ir moterų. Anot jos, daug lemia ir tai, kokiais stereotipais pasiremdami auginame mergaites ir berniukus, ką sakome vyrams bei moterims, ko nesakome.

„Girdime, kad mergaitės švelnios, jautrios, rūpestingos, jos atsižvelgia į žmogaus jausmus, o berniukai – drąsūs, stiprūs, lyderiški, bebaimiai, dėl to jie gali rizikuoti. Ir tai yra skatinama“, – paaiškino „Tvari Lietuva“ pašnekovė.

Anot jos, toks elgesys nuo pat mažumės nurodo kryptį, į kurią mergaitės arba berniukai turi pasukti.

Dabar M. Jurkutė iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sako, kad aukščiau išvardintos situacijos – klasikiniai pavyzdžiai, kaip lyčių nelygybė veikia vertikalia ir horizontalia kryptimis.

„Tą patį matome ir žvelgdami į specialybių pasirinkimą švietime – tarsi stereotipiškai pasiskirstoma, kas neva yra vyriška, o kas – moteriška. Pavyzdžiui, daug moterų studijuoja socialinį darbą, tačiau nedaug tokių, kurios pasirenka techninius mokslus. Esame gana konservatyvi ir tradiciškai mąstanti visuomenė“, – pastebi M. Jurkutė.

Anot pašnekovės, įdomu tai, kad Lietuvoje moterys labiau išsilavinusios nei vyrai. Pagal išsilavinimą jos yra lyderės ir visoje ES. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistė sako, kad lyčių nelygybės problemos, apie kurias nuolat kalbame, neturėtų koreliuoti su šiais statistiniais duomenimis, tačiau realybė kitokia.

„Lietuvoje gyvena daugybė išsilavinusių moterų, kurios gali užimti įvairias pareigas. Kodėl mes jų nematome stereotipiškai vyrams priskirtuose verslo sektoriuose? Manau, iš esmės viskas yra apie tai, kaip visuomenė sudaro sąlygas vyrams arba moterims judėti viena ar kita kryptimi“, –įsitikinusi ji.

Moterys nesidomi kai kuriomis darbo vietomis dėl buitinių aplinkybių

M. Jurkutė sako, kad įmonės „Barbora“ situaciją dėl kurjerių galima analizuoti plačiau ir kelti klausimus – ar specialistai imasi konkrečių veiksmų, kad į poziciją pritrauktų būtent moteris? Ar yra tam numatytos konkrečios priemonės?

„Konsultuodami įvairias įmones lyčių lygybės temomis matome, kad dažnai moterys atsisako darbo vienoje ar kitoje įmonėje dėl tam tikrų priemonių trūkumo, nepatogios infrastruktūros. Prisiminkime, kai pasaulis ėmė pritarti moterų išsilavinimui, suteikė teisę balsuoti, ilgą laiką tokie universitetai kaip Kembridžas ar Harvardas motyvavo, kad moterų negali priimti ne todėl, kad jos neprotingos, o todėl, kad nėra joms pritaikytų tualetų. Su buities ar infrastruktūros klausimais susiduriama ir šiandien – darbo vieta toli nuo darželio ar mokyklos, nepatogus susisiekimas, higienos trūkumas. Duomenys rodo, kad jei tokių paprastų dalykų nesprendi, nueini stereotipiniu keliu. Galbūt dalis įmonių deda tiesiog per mažai pastangų, kad pritrauktų moteris? “, – svarsto specialistė.

Pašnekovė įsitikinusi, kad dažnai klaidą daro ir statybų įmonės, komunikuodamos, neva moterys netinkamos dirbti vienus ar kitus darbus dėl to, kad tenka kilnoti didelius svorius. Anot M. Jurkutės, iš pradžių derėtų išsamiai peržvelgti dokumentus, reglamentuojančius rizikas darbe – juose nurodyti ir konkretūs svorių rėžiai, saugūs kelti moterims ir vyrams. Dažnai darbdaviai neatlieka realios darbų rizikos vertinimo, pažymi ji.

M. Jurkutė pastebi ir dar vieną svarbų niuansą, trukdantį moterims siekti karjeros sektoriuose, kuriuose daugumą sudaro vyriškas kolektyvas. Jį iniciatyvai „Tvari Lietuva“ įvardijo ir AB „Kauno tiltai“ specialistė.

„Jeigu aplinka signalizuoja, kad moterims čia nepriklauso būti, kad greičiausiai čia jos nieko nepasieks, kad tai – vyrų sektorius, moteris dažnai nenori mušti sienų ir įrodinėti savo tiesų. Tas pats galioja vyrams, jei aplinka – itin feministinė. Kai darbinė kultūra statoma ant kažkurios iš šių normų, atmosfera vienai lyčiai tampa nepalanki“, – sako iniciatyvos „Tvari Lietuva“ pašnekovė.

Lyčių lygybės padėtis Lietuvoje gerėja, tačiau tai nėra pakankama

Neseniai Lietuvoje buvo minimas vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymo 25-metis. Šis įstatymas draudžia diskriminaciją lyties pagrindu. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistė su kolegomis juokavo, kad dabartiniame politiniame lauke šis įstatymas nebūtų priimtas.

„Prieš 25-erius metus tokio įstatymo priėmimas buvo labai moderus sprendimas vidurio ar rytų Europoje. Jį nuo mūsų nusikopijavo kitos šalys, buvome pirmūnai šioje srityje”, – tikina ji.

Tiesa, M. Jurkutė teigia, kad nors problemų ir iššūkių kyla kasdien, būtų klaidinga sakyti, kad lyčių lygybės padėtis Lietuvoje blogėja.

„Tarpusavyje su kolegomis kalbame, kad jei padėtis ir gerėja, tai gerėja savaime, o jeigu savaime, tai nėra pakankama. Kai gerėja be pastangų, reiškia, jokio mūsų nuopelno tame nėra. Ko trūksta, kad būtų geriau? Be didesnių darbdavių pastangų, trūksta valstybinio, politinio požiūrio, noro į lyčių lygybės temą įdėti daugiau svorio. Šiuo metu Lietuvoje neturime nei vieno politinio dokumento, kuriame būtų iškelti lyčių lygybės klausimai ir sprendimai“, – apgailestauja pašnekovė.

SADM: yra parengtas veiksmų planas

Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija anksčiau „Tvariai Lietuvai“ teigė, kad įvardinti nuogąstavimai dėl tikslų nekėlimo yra klaidingi.

„Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymu yra patvirtinta pažangos priemonė, kurioje numatytos tokios veiklos, kaip žurnalistų ir kitų profesionalų, dirbančių su visuomenės informavimo kanalais bei turiniu, kompetencijų ugdymas lyčių lygybės klausimais. Taip pat yra numatyta komunikacinė kampanija, skatinanti tolygų nemokamo darbo ir vaikų priežiūros pareigų pasidalijimą šeimoje, mažinanti nusistovėjusius stereotipus visuomenėje, analitinės veiklos dėl vyrų ir moterų laiko panaudojimo šeimoje“, – anksčiau komentavo ministerija.

Be to, SADM duomenimis, ministro 2023 m. sausio 30 d. įsakymu patvirtintas Moterų ir vyrų lygių galimybių 2023–2025 m. veiksmų planas.

Jie taip pat patikino, kad ministro 2023 m. liepos 28 d. įsakymu patvirtintas naujo laikotarpio Lygių galimybių įgyvendinimo 2024–2026 metų veiksmų planas, kuriame be priemonių, skirtų lygių galimybių skatinimui finansuojant nevyriausybinių organizacijų projektus, taip pat iškelti nauji uždaviniai – organizuoti visuomenės švietimo, lygių galimybių įgyvendinimo veiklas, inicijuoti teisėkūros iniciatyvas, skatinant LGBTI+ asmenų teisių užtikrinimą, taip pat siekiant kovoti su rasizmu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt