Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.ltŠaltinis: Visuomenininkai
Ar kada susimąstėte kaip regėjimo negalią turintis asmuo rūšiuoja atliekas prie atliekų konteinerio (kuris geltonas, mėlynas)? Kaip sekasi žmonėms su negalia (pvz. fizine negalia, žemaūgiams) tiesiog išmesti atliekas į miršių atliekų konteinerius? Manote jiems nėra svarbi aplinkos apsauga, tvarumas ir darna?
Dijana Rupeikienė mano, kad „Šiaulių mieste ne visus vienodai saulė šildo“. Šiauliai – saulės miestas, saulė turėtų ne tik šviesti, bet ir šildyti visus vienodai. Kiekviena socialinė grupė turėtų būti išgirsta, turėtų būti rūpimos jų problemos, dedamos pastangos, rodomas dėmesys aktualių problemų sprendimui, ieškoma būdų, kad priimti sprendimai įgalintų socialinį teisingumą.
Besibaigiant 2022 m. Ernesta Bagdonaitė su kitais organizatoriais inicijavo socialinę akciją „Pasimatuok negalią“, kuri vyko ir Šiauliuose (2022 metų gruodžio 1 d.). Šiaulių mieste kasmet vyksta įvairios socialinės iniciatyvos siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į žmonių su negalia problemas (pvz., „Pasimatuok negalią“, „Pasimatuok mano negalią“, „Aš ir Tu – tai Mes“ ir kt.), nes požiūrio, dėmesio atkreipimo, grįsto pagarba žmonėms su negalia vis dar stinga.
Ernesta Bagdonaitė nurodė, jog socialinės akcijos „Pasimatuok negalią“ metu buvo siekiama atkreipti visuomenės, vietos politikų dėmesį bei judėti link socialiai teisingesnių sprendimų ieškojimo ir jų priėmimo, nes žmonių turinčių negalią problemos, lygių teisių užtikrinimas yra siekiamybė civilizuotame pasaulyje. Organizatoriai deklaravo, jog tokiose socialinėse iniciatyvose siekiant dialogo, supratingumo ir empatijos keliu, reikalingas valdžios atstovų įsitraukimas.
Socialinės iniciatyvos metu buvo siekiama, jog joje dalyvautų ir Šiaulių miesto politikai, tačiau pasak organizatorių, nors visi iki vieno buvo kviesti net kelis kartus, didelio susidomėjimo iš savivaldos nebuvo. Akcijos metu vienas iš keliamų klausimų skambėjo taip:
„Ar kada susimąstėte kaip regėjimo negalią turintis asmuo rūšiuoja atliekas prie atliekų konteinerio (kuris geltonas, mėlynas ir t.t.)? Kaip sekasi žmonėms su negalia (pvz.: fizine negalia, žemaūgiams) tiesiog išmesti atliekas? Manote jiems nėra svarbi aplinkos apsauga, tvarumas ir darna?“.
Socialinės iniciatyvos metu keliaujant Šiaulių miesto takais, kalbantis su dalyviais ir organizatoriais paaiškėjo, kad Šiauliuose žmonės turintys negalią, kaip viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos gavėjai, gauna vienodą paslaugą tik vienu atveju, tai vietinės rinkliavos vienodu apmokestinimu už paslaugą. O paslaugos prieinamumo atveju skirtumų gausa tiesiog akis badė ir bado.
Konteinerių aikštelės nėra įrengtos taip, kad būtų patogu privažiuoti judėjimo ir (ar) kompleksinę negalią turintiems asmenims, jog būtų formuojamas tvirtas priėjimo ar privažiavimo pagrindas, kad padarytos nuovažos būtų ne per stačios ir įveikiamos. O jeigu kur ir pavyko žmonėms su negalia privažiuoti prie atliekų konteinerio, atliekas išmesti buvo itin sudėtinga, nes konteinerių dangčiai atidarius neužsifiksuoja, o jėgų iškėlus abi rankas tokiame aukštyje išlaikyti prilaikant dangtį pritrūko.
Pastebėta, jog stovi skirtingi atliekų konteineriai, kurie skirtingai atsiveria ir reikalauja daug fizinių jėgų, kurių pagal negalios pobūdį tikrai ne visi žmonės turi, net kelia susirūpinimą ir senjorų galimybės tinkamai išmesti savo atliekas. Kliūčių, nelygumų, įdubų trasos paviršiuje nebuvimas, taktiline (reljefine) forma bei Brailio raštu įrengti informaciniai ženklai egzistuoja tik popierinėje realybėje. „Popierinėje realybėje“ įvardijant visus projektus, poįstatyminius teisės aktus.
Viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga turi būti siūloma, teikiama ir užtikrinama visiems komunalinių atliekų turėtojams, tai reglamentuota nuostata. O pagal minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų nuostatas vienas iš įtvirtintų reikalavimų, priėjimas prie aikštelės (konteinerių) turi būti pritaikytas žmonėms su negalia.
Savivaldybė privalo užtikrinti, kad visiems jos teritorijoje esantiems atliekų turėtojams būtų sudarytos sąlygos naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, tačiau realybėje paslaugos užtikrinimas grindžiamas tik viena populiariausia išlyga apmokestinti teikiamą paslaugą vienodai paslaugų gavėjams, aplenkiant socialinį teisingumą. Šiaulių mieste tarp žodžio „visiems“, žmonės turintys negalią yra tiesiog ištirpinami, kaip sniegas saulės kaitroje.
Šiaulių miesto taryba, socialiai teisingai, naudotis komunalinių atliekų tvarkymo paslauga visų atliekų turėtojų atžvilgiu, žmonėms su negalia įgalina tik viena sudedamąja: nustatant atliekų turėtojams, tokią pačią paslaugos teikimo kainą, o kita sudedamąją, tokios pačios kokybės paslaugos užtikrinimui, diskriminuoja. Atkreiptinas dėmesys, nors Savivaldybės taryba gali teikti lengvatas atliekų turėtojams (fiziniams asmenims) savivaldybės biudžeto sąskaita, tarybos nustatyta tvarka, tačiau nustatytoje tvarkoje žmonių su negalia nėra. Skaitant reglamentuotas nuostatas viskas skamba kaip ir normaliai.
Bet realybė bado akis, kaip ir dažnu atveju kalbant apie daugelį problemų – prieinamumas, patogumas, lygiateisiškumas įgyvendinamas tik popierinėse nuostatose, bet ne realybėje. Viešosios komunalinių atliekų paslaugos teikimo tinkamų sąlygų nebuvimas ir nesuteikimas, apmokestinant vienoda kaina (vietine rinkliava), tai akivaizdi žmonių su negalia diskriminacija. Šiaulių mieste socialinis teisingumas įgalinamas tik apmokestinimu už teikiamas paslaugas.
Nesuteikiant paslaugos kokybiškai pirmiausia turėtų skirtis ir paslaugų teikimo kaina, Šiaulių miesto valdantiesiems numatant atskiras lengvatas, žmonėms turintiems negalią. Tai viena iš sudedamųjų dalių socialinės atsakomybės atžvilgiu. Tačiau šiuo atveju, apie socialinę atsakomybę valdančiųjų atžvilgiu nėra ir ką kalbėti.
Šios socialinės grupės žmonėms nesuteikta galimybė gauti tokios pačios kokybės viešąją paslaugą, o vietinės rinkliavos apmokestinimas vienodas, kaip ir visiems atliekų turėtojams, kurie naudojasi komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Žmonėms su negalia, Šiaulių mieste, teikiant tinkamos kokybės paslaugą, skiriant lengvatas, valdžios įsipareigojimo nerasta, kuris sudarytų sąlygas užkirsti kelią diskriminacijai. Socialinis teisingumas žmonėms turintiems negalią, Šiauliuose, dar tik vizija.
Man, kaip socialiai atsakingam žmogui, aktyviai dalyvaujant bendruomenių veiklose, diskriminacija, bet kokios socialinės grupės žmonių, nepateisinama ir netoleruotina. Kartu su aktyviais visuomenininkais judėsime link socialinio teisingumo įgalinimo. Mes stiprūs tiek, kiek stiprūs silpniausi.
Pasisakė ir Ernesta Bagdonaitė. Pasak jos, Dijana Rupeikienė yra labai korektiška, etiška moteris, kuri visada stengiasi problemos gylį aprašyti etiškai, bet problemas sprendžia iš esmės. Socialinės iniciatyvos metu mačiau jos nuostabą ir pasimetimą „kaip taip yra mūsų civilizuotoje visuomenėje“. Iš tikrųjų situacija yra klaiki. Priešingai nuo Dijanos aš didžiule etika nepasižymiu.
KAIP YRA IŠ TIKRO:
Neretai žmonės su negalia tampa „nusikaltėliais“, nes negali tinkamai išmeti atliekų. O rūšiavimas, tai svarbus ar ne taip? Kur dar tvarumas, juk tiek dėmesio ir klimato kaitai, taršai? Atliekų perdirbimui, mokesčiams ir t.t. Beje, į mišrių atliekų konteinerius negalima mesti antrinių žaliavų, o kur jas dėti? Namo parsinešti, jeigu kiti konteineriai nepasiekiami? Nes reikia atminti, jog mišrių atliekų konteineriai skirti tik toms atliekoms, kurių negalima perdirbti ar pakartotinai panaudoti. Tai mes vėl (ne)sąmoningai ir (ne)norom tik daug kalbame apie atliekų perdirbimą, bet nesudarome tam tinkamų sąlygų. Nors realybė tokia, jog ir mišrių atliekų konteineriai ne visada pasiekiami.
Kainos auga. Beje, už atliekų tvarkymą irgi nuo šių metų kyla. Lengvatos mūsų mieste, Šiauliuose, kaip šiuo metu baravykai miške. Iš tikro esu labai nusistebėjusi. Pačiai teko kreiptis į ŠRAC`Ą, Šiaulių miesto savivaldybę bei socialinių išmokų ir kompensacijų skyrių su vienu klausimu: „kokia yra numatyta lengvata asmenims su negalia mūsų mieste?“. Iš pradžių kreipiausi tiesiogiai skambinant, tai prasidėjo „žiedo“ efektas, nes vieni per kitus liepė skambintis kitiems, ŠRAC`AS į Savivaldybę, Savivaldybė į socialinių skyrių, šis savo ruoštu į ŠRAC`Ą.
Supratus, kad nieko nebus kreipiausi raštiškai. Atsakymus gavau, kurie nustebimo, taigi didmiestis, siekiantis būti visoks koks. Bet iš esmės diskriminuoja, net tokiame aspekte kaip atliekų išmetimas. Jeigu negalima suteikti paslaugos tinkamai ir ja naudotis, kaip dauguma, tai gal reikia iš esmės svarstyti lengvatų pokyčius?
Kodėl kiti regionai nusistatę aiškias tvarkas ir lengvatų dydžius nuo 100 proc., iki 30 proc., kur akcentuojami žmonės su negalia, darbingumo lygiai, senjorai ir kt.? O pas mus ir šiaip komunikacija tvarkytina iš esmės. Kažkaip manau ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba turėtų į tai atsižvelgti.
Pridedu nuotraukas, taigi vieni sakys yra „požeminiai atliekų konteineriai“, kiti sakys, taigi asmeniniai asistentai ar kiti žmonės gali išmeti atliekas (beje, asmeninio asistento paslauga taip pat nėra nemokama), o ir patys pagalvokite, kalbame apie orumą, savarankiškumo įgalinimą, socialinį teisingumą, iniciatyvumą, o „buksuojame“ ties elementariomis atliekamos. Aš jau nedrįstu kalbėti apie silpnaregius ir regėjimo negalią turinčius. Tačiau tikrai šis klausimas bus sprendžiamas iš esmės.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
