PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Kovo 7 d. 15:38

Vilniaus universitetas tapo pirmąja aukštąja mokykla Lietuvoje, įsivertinusia lyčių lygybę

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


75045

Vilniaus universiteto (VU) prašymu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko Lyčių lygybės liniuotės įvertinimą. VU yra pirma aukštoji mokykla Lietuvoje, dalyvavusi tokiame tyrime.

Situaciją VU darbuotojai vertino 6 srityse. Apklausus akademinio ir neakademinio personalo darbuotojus, aiškėja, kad akademinis personalas lyčių lygybės aspektu geriausiai vertina įsidarbinimo ir paaukštinimo bei organizacijos kultūros sritis. Neakademinis – organizacijos kultūros sritį. Bendra ryškėjanti tendencija – atsakinėjusieji vyrai daugumoje vertintų sričių jaučiasi geriau, drąsiau nei moterys.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė džiaugiasi VU pasiryžimu savo organizacijoje kurti visiems palankią aplinką. „Lyčių lygybės užtikrinimas – kompleksinis procesas, tikrai malonu, kad universiteto administracija į šį klausimą žiūri taip rimtai ir strategiškai“, – sako ji.

Pasak VU bendruomenės reikalų prorektorės dr. Birutės Švedaitės-Sakalauskės, pastaruosius trejus metus universitete daugiausia dėmesio buvo skiriama negalios temai, tačiau nuo šiol vis daugiau veiklos bus skiriama lyčių lygybės ir su ja susijusiems klausimams.

„Gauti įvertinimai – tai į tyrimą įsitraukusios ir atsakinėjusios bendruomenės dalies jausena, kuri ne tik leidžia pasidžiaugti neblogais rezultatais, bet ir skatina tobulėti, rodo vietas, kurias reikėtų stiprinti. Esame pasiryžę darbo ir studijų sąlygų, darbo ir asmeninio gyvenimo geresnio suderinimo – klausimams skirti dar daugiau dėmesio“, – teigia VU bendruomenės reikalų prorektorė.

Atsakydami į klausimus apie įsidarbinimo ir paaukštinimo procesus, VU akademinio personalo vyrai dažniau nei moterys sutinka, kad paaukštinimo tvarka yra skaidri ir dažniau nei moterys mano, kad turi realių galimybių kilti pareigose.

VU akademinis personalas gana gerai atpažįsta lyčių nelygybę (itin mažai respondentų nežinojo atsakymų į šios dalies klausimus). Nors apskritai tokie atvejai reti universitete, tačiau, vertinant bendrai abiejų apklaustųjų grupių atsakymus, moterys dažniau nei vyrai susiduria su orumą žeidžiančiu elgesiu, nemaloniais komentarais, juokeliais apie kurią nors lytį.

Pagal pačių apklaustųjų pateiktus mėnesinių atlyginimų dydžius („į rankas“ su priedais ir priemokomis) abiejų personalo grupių atlyginimų vidurkiai lyčių požiūriu nesiskiria.

Visgi akademinio personalo tarpe egzistuoja atotrūkis tarp moterų ir vyrų vertinimo, ar lyčių lygybė ir lygios galimybės yra viena iš įstaigos vertybių. Tuo tarpu neakademinio personalo tarpe atsakymų rodiklis tolygesnis.

Tarp prasčiau vertintų aspektų – darbo sąlygos ir karjeros pertrūkiai bei sugrįžimas į darbą. Čia moterys dažniau nei vyrai negalėjo atsakyti, ar darbovietėje yra sudarytos sąlygos dirbti iš namų bent keletą dienų per mėnesį.

Lyčių lygybės principas jau dabar užfiksuotas universiteto veiklos dokumentuose – VU Akademinės etikos kodekse, Akademinio personalo konkursų organizavimo, Bendruosiuose universiteto darbuotojų – neakademinės bendruomenės narių – atrankos, priėmimo ir veiklos vertinimo principuose.

Nors universitete jau esama nemažai aspektų, įtvirtintų vidiniais teisės aktais, įveiklintų per darbo užmokesčio tvarkos, atrankų ir pan. procesus, tačiau, kaip pastebi ir tyrimą atlikusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, darbuotojams dažniausiai dar vis trūksta informacijos arba atidumo šiai temai. Būtinybę turėti lygių galimybių politikos priemones numato naujasis LR Darbo kodeksas, pareigą užtikrinti lygias galimybes darbe numato ir Lygių galimybių įstatymas.

Lyčių lygybės liniuotė – tai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje sukurtas įrankis, kurio pagalba viešojo ir privataus sektoriaus organizacijos gali įvertinti lyčių lygybės padėtį savo darbovietėje. Ją galima naudoti ir kaip periodiškai taikomą pokyčių stebėjimo įrankį.