Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Kompiuteris / Freepik
EtapliusŠaltinis: ELTA
Tyrimo duomenimis, net 40 proc. vyresnių nei 55 metų apklaustųjų patiria sunkumų internetu registruojantis pas gydytojus ar kitus specialistus, tuo metu kas trečiam skaitmeninėje erdvėje sudėtinga įsigyti viešojo transporto bilietus.
Beveik 4 iš 10 respondentų sako, kad turi rimtų iššūkių pasinaudoti nuolaidomis, kai jos taikomos tik turint programėlę, o penktadaliui vyresnio amžiaus žmonių rūpesčių kelia mokesčių mokėjimas internetu.
Visgi daugiausia sunkumų patiria vyresni nei 75 metų žmonės, vyresnio amžiaus moterys bei mažesnių miestų ir kaimiškų vietovių gyventojai.
Skelbiama, kad kas ketvirtas 75 metų amžiaus ribą perkopęs gyventojas apskritai neturi internetinės bankininkystės arba paskyra nesinaudoja, nes tai yra per daug sudėtinga. Dar 15 proc. šios grupės apklaustųjų internetine bankininkyste naudojasi tik padedant kitam žmogui.
Lygių galimybių kontrolierės pareigas laikinai einančios Seimo kontrolierės Jolitos Miliuvienės teigimu, nors technologinė pažanga yra neišvengiama, tačiau gana didelė visuomenės dalis, negalinti prie jos taip sparčiai prisitaikyti, neretai lieka izoliuota.
„Skaitmeninė atskirtis ryški visose svarbiausiose kasdienio gyvenimo srityse, įskaitant sveikatos priežiūrą, transportą, finansus, mažmeninę prekybą. Šioms paslaugoms sparčiai persikeliant į skaitmeninę erdvę ir nepaliekant įprastų naudojimosi jomis būdų, vyriausiems gyventojams, stokojantiems skaitmeninių įgūdžių, prieiga prie jų mažėja arba kai kuriais atvejais tampa išvis neįmanoma“, – pranešime teigė J. Miliuvienė.
Todėl, akcentuoja specialistė, vyresnio amžiaus žmonėms turi būti užtikrinamos alternatyvos.
„Valstybė neturi teisės šių žmonių palikti nuošalyje. Juolab, kad mūsų teisės aktai, įskaitant Lygių galimybių įstatymą, įpareigoja užtikrinti vienodą paslaugų prieinamumą visiems šalies gyventojams, nepaisant amžiaus“, – pridūrė ji.
Nereprezentatyvus skaitmeninės atskirties tyrimas buvo vykdomas nuo šių metų liepos iki rugsėjo mėnesio. Iš viso kiekybinėje apklausoje dalyvavo 1 982 asmenys. 1 675 asmenys (85 proc.) užpildė internetinę anketą, 307 (15 proc.) – popierinę anketą. Fokus grupėse dalyvavo 204 žmonės.