Teisininkas primena: vasaros pramogos turi būti prieinamos visiems

Prasidėjus šiltajam sezonui, keičiasi ir žmonių laisvalaikis: jie atostogauja, važiuoja į paplūdimius, dažniau pramogauja, lankosi lauko kavinėse. Tačiau, atsipalaidavus ir besiilsint, būtina nepamiršti ir to, kad lygybę užtikrinantys įstatymai vasarą nenustoja galioti. Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vedėjo Vyčio Muliuolio, tereikia visai nedaug, jog verslininkai, užtikrinę tinkamas paslaugų teikimo sąlygas, uždirbtų daugiau.

Vasarą ypač aktualus poilsio prie vandens klausimas. Specialiai moterims skirtų paplūdimių apstu. O ar reikalingi tik vyrams skirti paplūdimiai?

Jei yra toks poreikis, taip. Jeigu yra sudaromos sąlygos moterims, logiška, kad analogiškas paslaugas turėtų gauti ir vyrai.

Kaip tuomet teisingai nustatyti paplūdimių ribas?

Balansą rasti labai paprasta. Yra paskirta bendra paplūdimio teritorija, kurią reikėtų protingai padalyti atsižvelgiant į moterų ir vyrų poreikius. Svarbu išsiaiškinti, kiek yra moterų ir vyrų, norinčių šią paslaugą gauti, ir pagal tai išlaikyti proporciją. Tikrai nereikia verstis per galvą ir, pavyzdžiui, vyrams skirti didžiulį paplūdimį, jeigu nėra tokio poreikio.

Fizinis erdvių prieinamumas – viena opiausių šalies problemų užtikrinant žmonių su judėjimo negalia lygiavertiškumą. Ko turėtų nepamiršti kavinių, viešbučių ir visokių vasaros terasų administracijos?

Išnešdami staliukus bei kėdes į lauką, jie turėtų užtikrinti, kad tie baldai būtų pritaikyti asmenims su judėjimo negalia. Jų aukštis yra labai svarbus.

Šis reikalavimas aktualus ir ne vasaros metu. Visai neseniai gavome informaciją, kad viena kavinė dėl dizaino sumetimų susistatė tik baro kėdes (pagal tai parinkti ir stalai), tad žmonėms, su judėjimo negalia, joje nėra vietos. Valgyti lėkštę pasidėjus ant kelių – tikrai žeminantis pasiūlymas.

Pagal Lietuvos įstatymus, paslaugos turi būti teikiamos visiems vienodai. Ką tokiu atveju daryti ekstremalesnes vasaros pramogas, tokias kaip skrydžiai parasparniais, šuoliai su parašiutu, pasivažinėjimai vandens motociklais, siūlančioms įmonėms?

Žinoma, yra tam tikri apribojimai, kurių išvengti neįmanoma, pavyzdžiui, saugumo reikalavimai. Šiose veiklose naudojamos padidintos rizikos priemonės, tad reikėtų žiūrėti, kokias sąlygas yra nustatę jų gamintojai. Būtina įvertinti, ar tokias paslaugas iš viso įmanoma teikti žmonėms su negalia, saugumas čia – svarbiausias kriterijus.

Tirdami atvejus, mes aiškinamės, kuo grindžiamas paslaugos neteikimas – saugumo, techninio neišsprendžiamumo argumentais ar paprasčiausiu nepagalvojimu bei požiūriu. Tikrai žinome atvejų, kai judėjimo negalią turintys žmonės šoko su parašiutu asistuojami instruktorių.

Šiuo metu ypač padidėja turistų iš užsienio. Kartais jiems taikoma didesnė kaina už tą pačią paslaugą ar pirkinį. Kaip vertinti šiuos skirtumus?

Pagal Lygių galimybių įstatymą, tiek tos pačios paslaugos ir prekės, tiek informacija apie jas turi būti vienoda visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės ar kalbos. Priešingu atveju, konstatuojama diskriminacija.

Ką daryti Lietuvos gyventojams ir užsienio svečiams, susidūrusiems su situacijomis, panašiomis į aptartąsias? Arba tiesiog pastebėjus, kad kokios nors paslaugos teikiamos nevienodomis sąlygomis?

Pirmiausia, vis dėlto siūlyčiau kreiptis į patį paslaugos teikėją ar prekių pardavėją ir paklausti, kodėl tos pačios paslaugos ar prekės skiriasi, priklausomai, pavyzdžiui, nuo vartojamos kalbos. Labai dažnai matome, kad kainų skirtumai ar teisių suvaržymai naudotis tam tikromis paslaugomis yra nulemti neapsižiūrėjimo, nepagalvojimo, o ne piktybiško nenoro.

Neseniai mes irgi taip padarėme – kreipėmės į naujos kavinės, įrengtos laikino statinio statusą turinčiame pastate, administraciją. Tokiems statiniams negalioja statybos techninis reglamentas dėl būtino pritaikymo asmenims su negalia, tad įstatyminės pareigos kaip ir nebuvo. Bet draugiškai pabendravus, išsakius pastabas, savininkas geranoriškai pasižadėjo sutvarkyti patekimą į pastatą. Problema buvo išspręsta, juolab, jis patikino, kad vidaus įrengimas – baldai, tualetai ir kt. – žmonėms su negalia tinkami. Tiesiog nepagalvota apie įėjimo suprojektavimą.

Aišku, būna ir piktybiškų paslaugų teikėjų ar prekių pardavėjų, kurie nesistengia nieko daryti ir tada vienintelis būdas – kreiptis į mūsų Tarnybą arba į teismą. O jau tada atliekamas tyrimas.

Kas gresia įmonėms, savo klientams nesudarančioms lygių galimybių?

Retai pasitaiko, kad privatūs verslininkai, kurie yra suinteresuoti pritraukti kuo daugiau žmonių ir iš to uždirbti pelną, nereaguotų į mūsų pasiūlymus net ir be atliekamo tyrimo. Kraštutiniu atveju, jeigu atsisakoma vykdyti rekomendacijas, yra galimybė pradėti administracinę teiseną ir skirti baudas.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba