PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Kovo 25 d. 11:59

Parengė rekomendacijas, kaip pagerinti neapykantos kalbos užkardymo mechanizmą Lietuvoje

Vilnius

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt


169487

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė kartu su žurnalistų etikos inspektore Gražina Ramanauskaite parengė nepriklausomą apžvalgą, kurioje pristato neapykantos kalbos fenomeną ir jo prevencijos pasiūlymus.

605c5d9620068.jpg

Pareigūnės atkreipia dėmesį, kad nors už neapykantos kurstymą numatoma baudžiamoji atsakomybė, tai nereiškia, kad už šios problemos sprendimą atsakinga tik teisėsauga. Bausmės už neapykantos kurstymą skyrimas yra nukreiptas į pasekmes, o valstybėje privalu dėti pastangas kovojant ir su priežastimis. Pavyzdžiui, pasitelkus visuomenės švietimą keisti diskriminacinį neapykantą reiškiančių žmonių elgesį.

G. Ramanauskaitė pastebi, kad ilgą laiką teisėsauga internetinius neapykantos komentarus laikė mažai pavojingais, todėl jų autoriai jaučiasi nebaudžiami. Tačiau neapykantos mastas internete jai kelia didelį susirūpinimą.

„Vien dėl 2019-aisiais vykusių „Baltic Pride“ eitynių kilusios neapykantos komentarų pašalinimo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba į socialinius tinklus kreipėsi daugiau nei 900 kartų. Tiek kartų buvo grasinama, raginama susidoroti, žeminami bei niekinami niekuo nenusikaltę žmonės. Neapykantos kurstymas, asmens, priklausančio tam tikrai grupei, niekinimas ar menkinimas, kaip žinia, yra nusikaltimas, kuris neturėtų palikti abejingų “, – sako žurnalistų etikos inspektorė.

A. Skardžiuvienė teigia, kad nereikėtų nuvertinti diskriminacinių nuostatų ir jų raiškos keliamo pavojaus bendruomenėms. „Neapykantos kurstymas siunčia žinutę, kad tam tikri asmenys visuomenėje yra nepageidaujami, tokie komentarai žemina ir baugina žmones, verčia juos gyventi nuolatinėje baimėje. Turėtume siekti, jog neapykantos kalba visuomenėje būtų absoliučiai netoleruojama“, – sako ji.

Apžvalgoje „Institucinis atsakas į neapykantos kalbos reiškinį Lietuvoje“ žmogaus teisių institucijų vadovės išskiria rekomendacijas, kurių įgyvendinimas pagerintų neapykantos kalbos užkardymo mechanizmą Lietuvoje:

Teisėsaugos institucijoms. Neapykantos kurstymo atvejų tyrimai turėtų būti atliekami vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika. Nagrinėdamas bylas prieš Islandiją ir Lietuvą EŽTT paskelbė, kad neapykantos kurstymas, įskaitant ir pavienius komentarus internete, yra pakankamai pavojingas reiškinys, kuris turėtų užtraukti teisines pasekmes.

Vyriausybei. Valstybės lygmeniu turėtų būti įkurta paramos nukentėjusiems tarnyba. Tokia institucija „vieno langelio“ principu teiktų įvairiapusę pagalbą: informuotų, konsultuotų, nukreiptų į kitas atsakingas įstaigas.

Žmogaus teises ginančioms institucijoms. Švietėjiška ir prevencinė veikla, nukreipta prieš neapykantos kalbą, turėtų būti sistemiška. Institucijos turėtų rengti ilgalaikes strategijas ir veiksmų planus, skatinančius atpažinti ir netoleruoti neapykantos kalbos. Įstaigos turėtų bendradarbiauti su atsakingomis institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei žiniasklaidos priemonėmis. Teisėsauga turėtų aktyviai įsitraukti į visuomenės informavimo ir švietimo kampanijas.

Žiniasklaidai. Visuomenės informavimo priemonėsturėtų susikurti efektyvius savireguliacijos mechanizmus, pavyzdžiui, priimti etikos kodeksus, skaitytojams aiškiai nurodyti komentavimo gaires. Redakcijų atstovai turėtų greitai reaguoti į neapykantos kurstymo atvejus komentaruose, t. y. šalinti netinkamus komentarus, perduoti juos teisėsaugos institucijoms.

Neapykantos kalba yra raiška, kuria skleidžiama, kurstoma, skatinama ar pateisinama neapykanta prieš asmenį ar asmenų grupę dėl jų tapatybės. Asmens tapatybę sudaro tokie požymiai kaip tautybė, rasė, seksualinė orientacija, lytis, amžius ir kt.

Visą apžvalgą "Institucinis atsakas į neapykantos kalbos reiškinį Lietuvoje" galima rasti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos interneto svetainėje www.lygybe.lt.

Tekstas parengtas įgyvendinant projektą „#NoPlace4Hate: Lietuvos institucijų atsako į neapykantos kalbą tobulinimas”. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014–2020) lėšomis. Europos Komisija neprisiima atsakomybės už galimą pateiktos informacijos panaudojimą. Projektą taip pat finansuoja Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondas.