Dar būdama vaiku joniškietė Sigita Bardauskienė matė puikų pavyzdį, kaip reikia mylėti tuos, kurie yra silpnesni už mus. Tuo sektinu pavyzdžiu buvo ir iki šiol tebėra jos šviesios atminties tėtis Augustinas Papreckis, kuris negalėjo abejingai praeiti pro gatvėje šąlančius ir alkstančius beglobius. Šiandien moteris globoja į savo gyvenamąjį kvartalą priklystančius katinus. ,,Tiems gyvūnams atiduodu ne tik daug laiko, bet ir daug širdies, todėl jei kokią dieną nebepasirodo koks katinėlis, atrodo, išnyksta ir dalelytė manęs“, - sako S. Bardauskienė. Tiesa, pašnekovė apgailestauja, kad ne visi jos globojami gyvūnai suranda taip trokštamus namus, tačiau ji tiki, kad kai kuriems tiesiog reikia sulaukti savo žmogaus.