Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS fotobanko nuotr.
Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS
Už Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje bei Finansinės apskaitos įstatymų pataisas po pateikimo antradienį balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 17, o 22 susilaikė.
Kainos nebūtų apvalinamos atsiskaitant už vieną prekę – jeigu ji kainuos 99 centus, pirkėjas tiek ir mokės.
Numatoma, kad galutinė pirkinio suma būtų apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 ir 4 centais ar 8 ir 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų.
Pristatydamas pataisas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad apvalinant prekybininkams nebereikės atiduoti pirkėjams monetų, todėl nereikės jų kaldinti ir leisti į apyvartą.
„Dėl apvalinimo atsiskaitant nebus poreikio atiduoti grąžą vieno ir dviejų euro centų monetomis atsiskaitant už pirkinių krepšelį, šių monetų kaldinti ir leisti į apyvartą“, – Seime antradienį sakė komiteto vadovas.
Pasak jo, kainų apvalinimo funkcija numatyta dabar prekybininkų diegiamuose išmaniuosiuose kasos aparatuose.
M. Lingės teigimu, 2002 metais šios monetos sudarė 35 proc., o šiuo metu – 58 proc. visų apyvartoje esančių monetų. Statistiškai kiekvienas euro zonos pilietis 2017 metais turėjo 180 šio nominalo monetų.
Anot Seimo nario, monetų leidimas valstybei yra nuostolingas, nes jų kaina yra didesnė nei nominali vertė.