D. Arlauskas: šiais metais mokesčių reformai neliko laiko

photo_1653979
Lietuva
Danas Arlauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Žygimantas Šilobritas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas abejoja, ar 2024 m. Seime bus sutarta dėl mokesčių reformos, nes likę mažai laiko iki rinkimų. Be to, anot jo, iki šiol parlamentarai nesutarė dėl paprasčiausios paketo dalies – didesnio individualios veiklos apmokestinimo, tad abejotina, ar rastų kompromisą kitais klausimais.

„Šiais metais nebus labai ryškių pokyčių nes laiko nelabai yra. Ir jeigu nepavyko sutvarkyti individualios veiklos, kur labai lengvai galėjo padaryti, tai kur jau akcizai ir panašiai“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė D. Arlauskas.

Anot jo, po rinkimų mokesčių reformos ateitis priklausys nuo to, kiek kitas Seimas bus pasiruošęs laikytis Mastrichto kriterijų, apribojančių biudžeto skolą iki 3 proc. BVP. D. Arlausko nuomone, gali būti, kad kitas Seimas, bandydamas pasiekti iškeltus tikslus, daugiau skolinsis, bet mokestinės sistemos nekeis.

„Klausimas, ar mes būsime prisirišę prie Mastrichto kriterijų. Ir tada klausimas yra, iš kur papildomų pinigų gauti, jeigu reikės. Kita vertus, matosi, kad Vengrijoje biudžeto deficitas yra apie 6 proc., kitur dar blogiau. Tai gali būti toks variantas, kad Seimas skolinsis ir neapmokestins nieko“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma – paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.

Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais. Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.

Galiausiai paaiškėjus, kad NT mokesčio įstatymo neberems nei vienas opozicijos atstovas bei „laisviečiai“, projektas buvo „padėtas į stalčių“ ir šiuo metu vis garsiau kalbama, kad mokesčių reformoje kiti žingsniai nebėra galimi, nes 2024 metai – rinkiminiai.

Vis tik Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad sprendimų dar galima ieškoti, o tuo tarpu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tvirtina, jog reikia teigiamai vertinti įstatymų nepriėmimą.