Parlamentarai svarsto apie teisinį lošimų reguliavimą: tarp idėjų – galimybė per mėnesį pralošti ne daugiau kaip 3 VDU

roulette-1253622_1280
Lietuva
Pixabay.com nuotr.
Ignas Dobrovolskas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Pastaruoju metu nenurimstant kalboms dėl buvusio „BaltCap“ partnerio Šarūno Stepukonio galimai pasisavintų ir praloštų pinigų, parlamentarai ėmė svarstyti idėjas, kaip būtų dar labiau griežtinti lošimų reguliavimą.

Seimo socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas tvirtina, kad idėjų, kaip sutvarkyti teisinį lošimų reguliavimą opozicijoje esanti politinė jėga turi, tačiau į šį klausimą žiūri atsargiai. Vis tik, pasak jo, būtų galima pagalvoti apie „tam tikros kepurės uždėjimą“, nurodant maksimalią sumą, kurią galima pralošti per mėnesį, pavyzdžiui, ne daugiau kaip 2–3 vidutinius darbo užmokesčius (VDU).

„Šnekant apie teisinį reguliavimą atsargiai brendame į šiuos krūmus, nes žinome, kad jeigu kirviu pamojuosi, gali nukentėti niekuo dėti žmonės ar bendruomenės. Bet šį klausimą teks sureguliuoti, gal pagalvoti apie maksimalią pralošiamą sumą per mėnesį, uždėti tam tikrą kepurę, pavyzdžiui, ne daugiau kaip 2–3 VDU. Kitu atveju žmogus prasiskolina, prasilošia tiek, kad būna, jog baigia gyvenimą savižudybe“, – kalbėjo G. Paluckas.

„Idėjų yra, kada tai virs įstatymų projektais, matyt, į pavasario sesiją, bet žiūrime į šį reikalą labai įdėmiai ir atsakingai“, – tvirtino jis.
G. Paluckas taip pat tikino, kad neturėtų būti skatinamų akcijų, kuomet loterijų bendrovės reikalauja registracijos bei tuomet „prasideda įvairūs siūlymai sulošti iš elektroninių pinigų“. Taip pat, anot jo, viešosios naudos visuomenei balansas, lošimų klausimu, yra neigiamas, bet jis atkreipė į tai, jog lažybų bendrovės daro didelę įtaką sporto finansavime.

„Mes stengiamės elgtis atsargiai ir atsakingai. Ant visų šių lošimų, lažybų bendrovių laikosi pusė Lietuvos sporto finansavimo. Gal dėl pusės šiek tiek šaržuoju, bet didžiulė dalis, kai kurios komandos net tų bendrovių pavadinimus nešioja. Tai jei imiesi griežtesnių priemonių, pavyzdžiui, reklamos draudimo ar kitų apribojimų, iš karto reikia galvoti, kokiu modeliu bus finansuojamas profesionalus sportas“, – sakė socialdemokratas.
„Turime dviejų greičių sistemą, vieni yra su licencijomis registruoti Lietuvoje, kiti ne Lietuvoje, bet kurioje ES valstybėje, tai tas reguliavimas, kuris yra taikomas vietiniams, nebūtinai pasieks esančius kitose jurisdikcijose. (...) Žinome tokius dalykus kaip VPN ir kiti, tai užblokuoti IP prieigą yra itin sudėtinga“, – aiškino jis.

J. Džiugelis: Š. Stepukonio atvejis parodė sektoriaus probleminę pusę stambiu mastu

Konservatorius Justas Džiugelis tvirtina stokojantis ilgalaikio požiūrio į azartinius lošimus, o Š. Stepukonio atvejis tik „parodė sektoriaus probleminę pusę stambiu mastu”.

„Pirmiausia reikalingas ilgalaikis požiūris į azartinius lošimus, aš stokoju tokio požiūrio. (...) Akivaizdu, kad priemonės, kurios šiandienai galioja, jos nepakankamos užkardyti piktnaudžiavimą, ypatingai priklausomybę nuo lošimų turintiems žmonėms. Manyčiau, kad deja, bet Lošimų priežiūros tarnyba neišgirdo raginimų imtis tam tikrų veiksmų“, – kalbėjo J. Džiugelis.

„Naujas patvirtintas probleminių lošimų prevencijos planas, kuris baigė galioti 2022 m. pabaigoje, nebuvo atnaujintas ir Š. Stepukonio atvejis parodė šio sektoriaus probleminę pusę stambiu mastu“, – teigė jis.

Vis tik J. Džiugelis ragino neskubėti su drastiškais sprendimais lošimų sektoriuje, nes pagriežtinus sąlygos rinkos dalyviams organizuojantiems lošimus legaliai, anot jo, gali atsirasti didesnis šešėlis.

„Š. Stepukonis pagal mūsų įstatymus negalėjo lošti Estijos bendrovės tinklapyje Lietuvoje, jis turėjo būti neprieinamas ir LPT blokuotas, bet to nebuvo padaryta. Tikiuosi, kad ikiteisminio tyrimo metu bus nustatyta kaltė, ar ji buvo LPT neužkardant prieigos, ar lošimų organizatorių“, – sakė konservatorius.

„Bet siūlyčiau neskubėti su drastiškais sprendimais čia ir dabar. Jeigu mes griežtintume rinkos dalyvių, kurie organizuoja lošimus legaliai, sąlygas, tuomet atsirastų didesnis šešėlis. Ir stebime, kad jau dabar yra padidėjusi internetinių lošimų rinka, kartais“, – tikino jis.
M. Lingė: priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo rezultatų gali būti grįžta prie teisėkūrinių iniciatyvų

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė ragino atsižvelgti į tai, kad Šarūno Stepukonio istorijoje vis dar vyksta tyrimas ir išvadas daryti dar anksti, tačiau klausimai dėl lošimų priežiūros yra svarbūs ir yra galimos teisėkūrinės iniciatyvos sprendžiant šią problemą.

„Negalime gydyti ligonio, nežinodami, kokia yra tiksli ligos priežastis. Tačiau yra klausimai, susiję su lošimų priežiūra, atsakingu lošimu, lošimų reklama, kurie yra svarbūs ne tik dėl rezonansinės istorijos. BFK ir kompetentingų institucijų pasitarime buvo aptarta, kad svarbu stiprinti Lošimų priežiūros tarnybą, suteikti daugiau instrumentų reikalingų kontrolei, atsakingo lošimo organizavimo gaires įtvirtinti įstatymo lygmenyje“, – sakė M. Lingė.

„Svarbu, kad lošimų bendrovės naudotų sertifikuotas apskaitos sistemas ir Lošimų priežiūros tarnybai būtų užtikrinta nuotolinė prieiga per jų. Tikimės, kad Finansų ministerija Seimui pavasario sesijos metu pateiks šiuo metu rengiamus pakeitimus, o priklausomai nuo ikiteisminio tyrimo rezultatų prie teisėkūrinių iniciatyvų gali būti grįžta atskirai, jei tyrimas patvirtins tokią būtinybę“, – pažymėjo jis.

LPT: Lietuvoje atsakingo lošimo srityje saugikliai nenustatyti

Galiausiai Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) tvirtina, kad Lietuvoje atsakingo lošimo srityje saugikliai nenustatyti, tad siekiant išvengti nesaikingo lošimo, taisyklės turi būti nustatytos įstatyme. LPT teigimu, parengtų gairių lošimo organizatoriai dar nėra įgyvendinę, todėl reikia griežtesnių priemonių.

„Dėl Lietuvos lošimų reguliavimo svarbūs yra du aspektai. Atsakingo lošimo reikalavimai ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija. Saugikliai atsakingo lošimo srityje Lietuvoje nenustatyti. Pažymėtina, kad 2021 m. birželį Lošimų priežiūros tarnyba parengė Atsakingo lošimo organizavimo rekomendacijas, taigi lošimus organizuojančios bendrovės jau tada turėjo galimybę skirti padidintą dėmesį, kad jų organizuojamos pramogos būtų saugios pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms“, – Eltai perduotame komentare aiškino LPT.

„Taip pat Lošimų priežiūros tarnyba 2023 m. birželį parengė Atsakingo lošimo gaires, kurios sudaro galimybę organizatoriams stebėti lošėjo elgesį, įspėti jį dėl probleminio lošimo, sumažinti pralošiamas sumas. Gairės, deja, lošimo organizatorių dar nėra įgyvendintos. Gaunami tik kai kurių organizatorių pristatymai, apie ateityje planuojamus atlikti veiksmus. Siekiant išvengti nesaikingo lošimo, atsakingo lošimo taisyklės turi būti nustatytos įstatyme, kadangi rekomendacijų, deja, nesilaikoma“, – pažymėjo tarnyba.

ELTA primena, kad privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ kreipėsi į teismą dėl buvusio partnerio Lietuvoje Š. Stepukonio, lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“, iš kurių bando prisiteisti 16,6 mln. eurų.

„BaltCap“ sutartį su Š. Stepukoniu nutraukė pernai lapkritį ir iškart kreipėsi į teisėsaugą po to, kai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus. Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Įtariama, kad iš viso Š. Stepukonis galėjo pasisavinti apie 30 mln. eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis tvirtina, kad Š. Stepukonis šiuo metu savanoriškais pagrindais kariauja Ukrainoje.