Eksperimentiniai triušiai – iš vėjo jėgainių „fermos“?

„Neparduokite tėviškės“, – prašo tytuvėniškis Robertas Mosėjus, stojęs į kovą su, kaip pats vadina, „broliais“ vėjininkais. Jie Kelmės r. planuoja statyti dešimtis vėjo jėgainių, kurių aukštis – 240 m. „Broliai“ vėjininkai planų turi ne tik šiame krašte – tie patys veidai ir pavardės šmėžuoja projektuose Radviliškio, Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių, Raseinių, Šakių, Alytaus rajonuose. Vis garsiau kalbama apie nematomą ir negirdimą vėjo jėgainių poveikį sveikatai.

Bandomieji triušiai?

Don Kichotas, Dulsinėja ir žirgas Rosinantas – taip juokaudami save vadina R. Mosėjus, Tytuvėnų regioninio parko specialistai Deima Pranckūnienė ir Vytautas Stonys. Visą sausį jie važinėjo po Kelmės r. bendruomenes, kurių pašonėje turėtų atsirasti vėjo jėgainių parkas, ir bendravo su vietiniais žmonėmis.

Anot V. Stonio, vėjininkai Kelmės r., šalia Tytuvėnų, Dubysos ir Kurtuvėnų regioninių parkų, planuoja įkurti 25 vėjo jėgainių „fermą“. Bene labiausiai specialistą stebina tai, kad šių jėgainių aukštis – net 240 m. Palyginti, Vilniaus televizijos bokšto restorano aukštis yra 165 m. „Tokio aukščio vėjo jėgainės paprastai statomos jūroje, o sausumoje, kiek radome informacijos, yra tik dvi. Jos stovi Vokietijoje, neapgyvendintoje teritorijoje, yra eksperimentinės. Būsime antri bandomieji triušiai?“ – klausia V. Stonys.

R. Mosėjus sako turintis žinių, kad „brolių“ vėjininkų užmačios kur kas didesnės – esą parkas Kelmės r. planuojamas ne vienas.

„Nukirs“ erelį – pastatys lizdą

Apie vėjo jėgainių kaimynystę R. Mosėjus sužinojo iš nuogirdų ir vietinės spaudos. Sako, kad bendruomenės, kurias lanko, taip pat nėra informuotos – girdėjo vienas kitas. „Bet manęs tai visiškai nestebina – „broliams“ vėjininkams taip patogiau. Kol mes sau ramiai gyvenome, jie dirbo: lankėsi savivaldybėje, kitose institucijose, rinko parašus iš žemės savininkų. Šiek tiek pavėlavome, bet tikiu, kad šitą kovą dar galime laimėti. Jau esame surinkę apie 1 000 parašų, nešėme juos rajono tarybai ir pasižiūrėsime, ką jie reikš. Mano, kaip žmogaus, kaip piliečio, nuostata yra tokia, kad „brolių“ vėjininkų čia nebūtų“, – nukerta R. Mosėjus.

V. Stonys ir D. Pranckūnienė su vėjininkų planais susipažino detaliau, mat nagrinėjo poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą, kurią paruošti užsakė UAB „Vėjoteka“.

„PAV ataskaitos pareikalavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuriai esame pavaldūs, nes vėjininkų planuojama ūkinė veikla gali turėti įtakos „Natura 2000“ teritorijoms, jas saugo ES. Ataskaita buvo parengta, mes su ja susipažinome ir radome labai daug trūkumų, turėjome labai daug pastabų. Ataskaitoje nebuvo tinkamai įvertinta, koks bus poveikis mūsų vaizdui pro langus, kaip pasikeis šalia gyvenančių žmonių turto kaina. Jeigu imtume pasaulinę praktiką, pastačius vėjo jėgainių, nekilnojamojo turto arba žemės kaina nekyla“, – sako V. Stonys.

„Grėsmė dėl šito jėgainių parko kiltų migruojantiems paukščiams. Pavyzdžiui, gervėms, nes visai netoli yra net trys šiems paukščiams tinkamos teritorijos, čia jų susirenka 4–5 tūkst. Vėjininkų PAV ataskaitoje nurodyta, kad poveikio gervėms nebus, nes jų migracija nedidelė. Bet jie gerves skaičiavo tik metus, o aš skaičiuoju nuolat ir žinau – metai metams nelygūs. Didelis pavojus kyla ir plėšriesiems paukščiams – ereliams, lingėms. Šalia yra Šimšų miškas, kuriame peri 2–3 mažųjų erelių rėksnių poros. PAV ataskaitoje pateiktas planas, kaip išvengti grėsmės šitiems paukščiams. Žinote, kas parašyta? Kad jeigu jėgainė „nukirs“ nors vieną mažąjį erelį rėksnį, jie miške iškels tris lizdus. Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna. Kam žuvusiam ereliui lizdas? – stebisi D. Pranckūnienė ir priduria: – Mažieji ereliai rėksniai yra saugomi, nesidaugina kaip kiškiai ir taip lengvai į naujus lizdus jų nepriviliosi.“

Jaučia spaudimą darbe

15 m. ekologe dirbanti tytuvėniškė sako, kad jai, kaip aplinkosaugininkei, visų pirma rūpi gamtinių vertybių išsaugojimas. Tačiau ne paskutinėje vietoje ir žmonės, o tiksliau – jų sveikata.

„Vėjo jėgaines mes matysime, girdėsime, bet dar yra nematomas ir negirdimas jų poveikis, apie kurį šnekama mažiausiai. Tai – infragarsas, bangos, kurios gali sklisti labai toli – kilometrais. Gyviems organizmams infragarsas gali sukelti stresą, nerimą, nepagrįstą baimę, galvos, vidaus organų skausmų, sutrikdyti virškinimą, nervų sistemą, kvėpavimo ritmą ir t. t. Pasauliniai tyrimai rodo, kad infragarso poveikis žmogui tikrai yra, tačiau Lietuvoje jis visiškai ignoruojamas“, – sako D. Pranckūnienė.

Remiantis Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, kurią 2018 m. priėmė Seimas, energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, 2020 m. turėtų sudaryti 30 proc., 2030 m. – 45 proc., 2050 m. – net 80 proc. iš Lietuvoje suvartojamos elektros energijos. Strategijoje nurodoma, kad vėjo pagaminama elektros energija taps pagrindine atsinaujinančios energijos išteklių energija.

„Kyla klausimas: ar mūsų valdžios institucijos yra pasiruošusios tokio masto veiklos plėtrai? Ar teisingai sudėlioti prioritetai? Dabar svarbiausia atsinaujinančios energetikos plėtra, aplinkos ir kraštovaizdžio apsauga – paskui. Jau nekalbant apie žmones, nes iš tiesų nėra patvirtinta jokių tinkamų higienos normų. Vienintelė higienos norma, kuria vadovaujasi vėjininkai, užbrėždami sanitarines apsaugos zonas (SAZ) ir modeliuodami PAV, yra girdimo triukšmo lygis – 45 decibelai. Šiuo metu SAZ yra iki 440 m nuo gyvenamųjų namų. O juk yra dar vienas vėjo jėgainių „privalumas“ – šešėliavimas“, – piktinasi D. Pranckūnienė.

Ji taip pat pasakoja, kad po atviro pokalbio su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba apie galimas grėsmes jos specialistai sulaukė vėjininkų vizito. „Jie paprašė mus, per daug kalbančius, atleisti iš darbo“, – sako ekologė.

„Žmonių nežinojimas kelia daug nerimo“

R. Mosėjų, D. Pranckūnienę bei V. Stonį į susitikimus su bendruomene „lydi“ Rolandas Masilevičius, atsakingas už PAV ataskaitos rengėjų darbą. Būtent jam tenka atstovauti „brolių“ vėjininkų pusei.

R. Masilevičius pripažįsta, kad diskusijos dėl vėjo jėgainių parko Kelmės r. trūko. „Taip, skelbėme per mažai, nors teisės aktų reikalavimus atitikome. Esame dėkingi iniciatyvininkams, kurie sukėlė diskusiją. Ką darome dabar, tai laukiame išvadų iš įvairių valstybinių institucijų. Nuo išvadų priklausys labai daug ir mes jau matome, kad dalies jėgainių bus atsisakoma, dalis bus perstatoma kitose vietose. Kai turėsime išvadas, dar kartą grįšime į bendruomenes, rodysime kiekvieną jėgainę, kalbėsime su kiekvienu žmogumi, ar šita vieta gera“, – tikina jis.

Anot R. Masilevičiaus, vėjo jėgainės galėtų nešti naudą ne tik savivaldybei ar žemę nuomosiantiems savininkams, bet ir pačioms bendruomenėms. „Investicija – 160 mln. Eur. Tokios rajone dar nebuvo. Kas liks rajonui, tai turto mokestis, kuris ir privalo likti. Kai tik turėsime konkrečių sprendimų, kalbėsime ir apie aiškią ilgalaikę paramą bendruomenėms, kad tiesioginę naudą gautų ne tik suinteresuoti žmonės“, – sako jis.

Susitikimuose dalyvaujančiam R. Masilevičiui tenka išgirsti ir aštrių bendruomenių narių replikų, ir jas lydinčių plojimų.

„Labai gaila, kad regioninio parko darbuotojai, švelniai tariant, sako netiesą, subtiliai baugina. Tačiau tikrai nebuvo jokių kalbų dėl jų atleidimo iš darbo. Nedarome jokio spaudimo, bet galime pažadėti, kad bus reikalaujama atsakomybės, jeigu jie elgiasi ne pagal pareigybės aprašymą ir suteiktas kompetencijas. Be to, tokia jų veikla yra priešiška pačios šalies atžvilgiu, nes Seimas yra priėmęs strategiją, kurioje aiškiai nustatyta, kad turime atsisakyti iškastinio kuro ir importo iš nedraugiškos šalies. Žinote, internete galima surasti pačios įvairiausios informacijos, bet jos negalima pateikti kaip tiesos. Kažkada ir Vilniaus televizijos bokštas atrodė baisus, o kai Anykščiuose paleido pirmąjį garvežį, vietiniai ūkininkai susisodino savo šeimynas į vežimus ir laukė, kada ta pragaro mašina sprogs. Žmonių nežinojimas kelia daug nerimo“, – sako R. Masilevičius.

Jis teigia, kad išsigąsti dėl vėjo jėgainių aukščio taip pat nevertėtų. „Kalbama, kad tokių aukštų dar nėra, bet praėjusių metų pabaigoje buvo priimti sprendimai statyti dar galingesnes ir aukštesnes – 250 m vėjo jėgaines Vaiguvoje (Kelmės r.). Be jokio PAV. Ir nėra skirstoma – jėgainė jūrinė ar ne jūrinė. Esmė – kaip tvirtinami pamatai. Visa Europa pereina į naujesnius, galingesnius modelius, juos kelia aukščiau. Vėlgi – kuo aukštesnė jėgainė, tuo mažesnis poveikis paukščiams, nes dauguma jų skraido iki 80 m aukščio. Taip, ereliniai paukščiai skraido aukščiau, bet jeigu jie iš kilometro geba pamatyti peliuką, sakyti, kad nepamatys sparnuotės, būtų neatsakinga“, – šypteli R. Masilevičius.

Masinė iniciatyva

R. Mosėjui šypseną kelia R. Masilevičiaus pareiškimai dėl „nedraugiškos šalies“. „Ar žinote, kam priklauso vienas didesnių Lietuvos vėjo jėgainių parkų? Yra tokia Rusijos energetikos kompanija su dukterinėmis įmonėmis Lietuvoje, Latvijoje ir t. t. – priklauso būtent jai. Taigi, juokinga, kai kalbame apie energetinę nepriklausomybę nuo šios šalies“, – sako tytuvėniškis.

Vėjo jėgainių sparnus planuojama iškelti ne tik Kelmės, bet ir Radviliškio, Akmenės, Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių, Raseinių, Šakių, Alytaus, Jurbarko, Šilutės rajonuose. Vienur žmonės stoja piestu, kitur protestų kol kas negirdėti.

Įdomu ir tai, kad daugelyje šių rajonų vėjo jėgainių parkus 2019 m. inicijavo ta pati įmonė – UAB „Archstudija“, vadovaujama Dainiaus Jurėno. Jis nurodytas ir kaip UAB „Žvirgždaičių energija“ vadovas (2010 m. duomenimis, 50 proc. įmonės akcijų valdė Tautvilis Paulius Jurėnas).

Būtent „Žvirgždaičių energija“ planuoja statyti vėjo jėgainių parką Šakių r. Jau minėtos UAB „Vėjoteka“ vadovu nurodytas Saulius Velička, jis taip pat vadovauja įmonei „Kėdainių vėjas“ (valdoma T. P. Jurėno), kuri norėtų imtis vėjo jėgainių statybos Kėdainių r. Yra dar prieš mažiau nei metus įkurtos įmonės „Raseinių vėjas“, „Anykščių vėjas“, kurių vadovai viešai neskelbiami.