Antikorupcijos komisija prašo Seimo vadovę surengti nepasitikėjimo A. Stončaičiu procedūrą

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Jūratė SkėrytėŠaltinis: BNS

262204

Seimo Antikorupcijos komisija pirmadienį per neeilinį posėdį priėmė kreipimąsi į Seimo vadovę, kad ji parlamentui pateiktų nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo komisijos pirmininku demokratu Algirdu Stončaičiu.

Toks sprendimas priimtas septynių valdančiųjų balsais, opozicijos atstovai ir pats A. Stončaitis pirmadienio komisijos posėdyje nedalyvavo.

Posėdžiui pirmininkavęs konservatorius Bronislovas Matelis teigė, kad priimti kreipimąsi į Seimo pirmininkę ir parengti nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo A. Stončaičiu jiems nurodė parlamento teisininkai.

Pirmadienį Antikorupcijos komisijos nariai patvirtino savo valią, kad minėtas politikas negali toliau vadovauti Antikorupcijos komisijai.

Sausio viduryje Seimo Antikorupcijos komisija, taip pat nedalyvaujant opozicijos atstovams, pareiškė nepasitikėjimą komisijos pirmininku, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotu A. Stončaičiu.

Nepasitikėjimą paskelbė septyni valdančiųjų atstovai: Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, konservatoriai Andrius Kupčinskas, B. Matelis, Mindaugas Lingė, Jurgis Razma, Andrius Vyšniauskas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

A. Stončaičiu nepasitikėjimas pareikštas naujienų portalui „15min“ pernai lapkritį paskelbus, kad politikas, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu.

Antikorupcijos komisija kreipėsi su klausimais į Valstybės saugumo departamentą (VSD) ir kitas institucijas. VSD atsakymuose nurodyta, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui išduotas laikantis įstatymų, o oficialaus sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo. Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba užsiminė turinti kriminalinės žvalgybos informacijos, susijusios su A. Stončaičiu, bet atsisakė ją išslaptinti.

Komisijai pareiškus nepasitikėjimą pirmininku, galutinį sprendimą turi priimti Seimas.

Seimo statutas numato, kad sprendimas dėl Seimo pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, sprendimas dėl atleidimo kitais pagrindais – atviru balsavimu paprasta balsų dauguma.

Pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną ar valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt