„Tikriausiai nėra tokio žmogaus, kuris nepažintų ilgesio. Praeities ilgesys maitinamas prisiminimais, ateities ilgesys pilnas svajonių, vilties ir šviesaus laukimo... Tikrai nežinau, kuo matuojamas ilgesys. Jeigu jis būtų matuojamas laiku, tai be galo pasiilgau to ikikarantininio laikotarpio, kai, rodos, viskas teatre jau buvo „susistygavę“ – kūrybiniai planai, repertuariniai spektakliai, gastrolės, festivaliai. Ar visa tai sugrįš?“ – mintimis dalijasi Alytaus miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė.