Griežtesnė grūdų iš Rusijos kontrolė gali paveikti norą gabenti produkciją tranzitu per Lietuvą, teigia I. Šimonytė

140324d2127c93321227ab1ab6131c1b1eb9e95c
Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Ignas Dobrovolskas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pradėjusi veikti griežtesnė į Lietuvą iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė gali paveikti norą vežti produkciją tranzitu per Lietuvos teritoriją. Pasak jos, praktinės naudos iš kontrolės didelės nebus, nes rusiškų grūdų Lietuvoje praktiškai nėra.

„Praktinės naudos labai didelės nebus, nes tų grūdų praktiškai nėra. Mes rugių, kviečių importo iš Rusijos ir iki šiol neturėjome, buvo galbūt grikių kažkiek. Tranzitas yra kitas reikalas, jo buvo šiek tiek daugiau, sugriežtinimas gali kažkaip paveikti norą vežti tranzitu per Lietuvos teritoriją, bet kiekiai ir tranzito Lietuvoje buvo labai maži“, – antradienį žurnalistams teigė I. Šimonytė.
 
„Čia toks labiau solidarumo ženklas, kadangi per kaimynines šalis grūdų keliauja šiek tiek daugiau, konkrečiai per Rygos uostą, Rusijos–Latvijos pasienį. Mes ir to pasienio nelabai turime išskyrus Kaliningrado tranzitą, kuris turi visiškai specialų režimą“, – kalbėjo ji.
 
I. Šimonytė akcentavo, kad šiuo klausimu reikėtų įtvirtinti draudimą importuoti rusų ir baltarusių gamybos maisto produktus visoje Europos Sąjungoje (ES). Anot jos, būtų geriausia, jeigu tai šią savaitę svarstytų Europos Vadovų Taryba (EVT).
 
„Ką yra kalbėjęs Lenkijos premjeras, kai buvo atvykęs ir ką mūsų Seimas yra pasiūlęs ir tam esame pritarę, kad ES galėtų tikrai svarstyti draudimą įvežti į ES, importuoti rusų ir baltarusių gamybos ne tik grūdus, bet ir kitus maisto produktus. Nėra maisto produktų trūkumo ES, kad juos reiktų įsivežinėti iš karą vykdančių ar remiančių valstybių“, – sakė ministrė pirmininkė.
 
„Kai atskiros valstybės pradeda savo sprendimus priiminėti, turint mintyje, kad pasienis yra gerokai ilgesnis, tai tiesiog spaudimas toms valstybėms, kurios nėra jų priėmusios ir paskata ieškoti kelių per tas valstybes. Būtų geriausia, kad to nebūtų, tikiuosi, jog tą svarstys EVT šią savaitę“, – teigė ji.
 
Nuo pirmadienio pradėjo veikti griežtesnė į Lietuvą iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė.
 
Kaip nurodo Žemės ūkio ministrija, nuo pirmadienio stabdomi tikrinti absoliučiai visi iš padidintos rizikos šalių importuojami pašarams skirti grūdai ir jų produktai – mėginiai imami iš kiekvieno įvežamos produkcijos vagono ar transporto priemonės.
 
Įsigaliojusi griežtesnė kontrolė dėl grūdų kokybės – tik vienas iš Žemės ūkio ministerijos žingsnių. Artimiausiu metu, baigus derinti metodinius reikalavimus, bus priimti sprendimai ir dėl per Lietuvą vežamų grūdų kilmės tikrinimo.
 
Kilmės tyrimą ministerija inicijavo gavusi Ukrainos žemės ūkio ministro informaciją apie įtarimus, kad Rusija pelnosi išveždama grūdus iš okupuotų Ukrainos teritorijų į trečiąsias šalis.
 
Skelbiama, kad į padidintos rizikos šalių sąrašą yra įtrauktos Rusija, Baltarusija, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrė, Rusijos aneksuotas Krymas ir kitos okupuotos Ukrainos teritorijos bei okupuoti Sakartvelo Abchazijos ir Cchinvalio regionai.