Karas Ukrainoje: bombarduojama netoli Kyjivo esanti Irpinė, rusų pajėgos pradėjo atsitraukimą iš Černobylio (nuolat atnaujinama)

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabo nuotr.

---

210990

36-oji karo diena Ukrainoje. Nors Rusija pareiškė, kad sumažins savo karinius veiksmus Ukrainos šiaurėje ir prie sostinės Kyjivo, tačiau netoli Kyjivo esanti Irpinė vis dar bombarduojama. Manoma, kad Maskva veikiausiai atitraukia karius iš Kyjivo, kad papildytų jų atsargas ir pergrupuotų juos taip, kad galėtų panaudoti kitose Ukrainos vietose, o ne siųstų juos atgal į Rusiją.

16:08

Rusijos vyriausybė legalizavo produkcijos importą be jų prekių ženklų savininkų sutikimo

Rusijos vyriausybė legalizavo vadinamąjį „pilkąjį“ importą – leido į šalį įvežti produkciją be jų prekių ženklų savininkų sutikimo, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Iki šiol tokį importą draudė Rusijos civilinis kodeksas – jo atitinkamas straipsnis numatė, kad produkciją į Rusija gali tiekti tik pats jos prekės ženklo savininkas arba tai gali būti daroma tik su jo sutikimu, tai yra „pilkasis“ importas Rusijoje buvo laikomas užslėpta kontrabanda.

Atsižvelgdamos į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, daugelis Vakarų kompanijų, įskaitant garsių prekių ženklų valdytojas – pareiškė, kad nutrauks savo prekių tiekimą ir veiklą Rusijoje.

15:46

Autobusų kolona vyksta į Berdianską padėti evakuoti Mariupolio gyventojus

Mariupolio miesto taryba pranešė, kad 17 autobusų kolona vyksta į pietų Ukrainos Berdjansko miestą evakuoti jo gyventojus.

„Nauja 17 autobusų evakuacinė kolona, ​​lydima policijos ir Valstybinės pagalbos tarnybos, išvyko ryte, – teigiama pranešime. – Ji prisijungs prie kolonos, kuri vakar stovėjo Vasylivkoje, o šiandien taip pat vyko į Berdjanską. Evakuacijos kolonoje yra 45 autobusai.“

Pasak CNN, vilkstinė Berdjanską pasieks ketvirtadienį, o penktadienį pradės gyventojų evakuaciją. Iš viso nuo karo pradžios į Zaporižę buvo evakuoti 80 442 mariupoliečiai, teigiama pranešime.

15:30

Kijevo gyventojai bando apsaugoti spalvingus sostinės funikulieriaus vitražus nuo galimo apšaudymo. Langus žmonės uždengia specialia plėvele ir apkala letomis, kad apsaugotų bent nuo smulkių skeveldrų.

1648725389-3849.jpg

14:58

Pietų Osetijos lyderis nori viešų debatų dėl jungimosi prie Rusijos

Sakartvelo separatistinio Pietų Osetijos regiono lyderis trečiadienį sakė, kad turėtų būti surengtos viešos konsultacijos dėl jungimosi prie Rusijos.

„Žinoma, privalome paklausti žmonių nuomonės ir pasirūpinti, kad žmonės pasisakytų dėl galimybės jungtis prie Rusijos Federacijos“, – sakė regiono lyderis Anatolijus Bibilovas. Jo komentarus tiesiogiai transliavo Rusijos televizija. „Nėra labai sunku skubiai tai padaryti. Kaip sakoma, tai techninis klausimas“, – sakė jis.

A. Bibilovas taip pat kalbėjo apie osetinų „labai seną svajonę“ prisijungti prie Rusijos. 2008 metais Rusija ir Sakartvelas kariavo trumpą, bet kruviną karą dėl Pietų Osetijos. Po karo Rusija pripažino Pietų Osetiją ir Abchaziją – kitą separatistinį Sakartvelo regioną – nepriklausomomis valstybėmis ir įkūrė šiose teritorijose nuolatines karines bazes.

Rusijai vasario 24 dieną pradėjus invaziją į Ukrainą, Sakartvelo žmonės demonstruoja solidarumą su ukrainiečiais. Šeštadienį A. Bibilovas sakė, kad Pietų Osetija nusiuntė karių į Ukrainą „padėti ginti Rusijos“. Karių skaičius nenurodomas. Kitą dieną Rytų Ukrainos separatistų paskelbtos „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) lyderis Leonidas Pasečnikas paskelbė, kad regionas gali surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos. Antro Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų darinio, „Donecko liaudies respublikos“ (DLR), lyderis Denisas Pušilinas taip pat pasisakė už jungimąsi prie Rusijos.

14:27

Pietų Osetijos kariai atsisakė kariauti

300 karių iš vadinamosios Pietų Osetijos (okupuotos Gruzijos teritorijos) atsisakė kariauti už Putiną Ukrainoje, praneša UNIAN. Jie nusprendė nepaklusti rusų įsakymams ir grįžo namo. Osetijos žurnalisto teigimu, Pietų Osetija iš esmės liko be didžiosios dalies kariuomenės, nes ji buvo išsiųsta į Ukrainą, tai sukėlę didelę nepasitenkinimo bangą.

14:24

Nikolajeve – 20 žuvusiųjų

Nikolajevo regiono valstybės administracijos atakos aukų skaičius išaugo iki 20 žmonių. Gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė 19 kūnų, dar vienas žmogus mirė reanimacijoje.

14:19

Nemažai investuotojų ketina grįžti į Ukrainą

Tai paskelbė „Ukraine Invest“ vykdomasis direktorius Serhiy Civkač, praneša UNIAN.

„Nemažai įmonių tikrai planuoja tęsti savo veiklą. Gauname net užsienio investuotojų prašymus dėl susitikimų Kijeve ar kituose Ukrainos miestuose. Tai mus labai džiugina ir esame tikri, kad karo veiksmams pasibaigus pradėsime plėtoti ekonomiką, pritraukti investicijas“, – sakė jis.

14:04

JK skelbia sankcijas Rusijos „propagandistams ir valstybinei žiniasklaidai“

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį dėl invazijos į Ukrainą paskelbė naujų sankcijų „Rusijos propagandistams ir valstybinei žiniasklaidai“, nukreiptų prieš Kremliaus finansuojamas dviejų televizijos stočių savininkes ir garsų televizijos vedėją.

„Britanija padeda vadovauti pasaulio pastangoms demaskuoti Kremliaus dezinformaciją ir šis naujausias sankcijų paketas smogia ciniškiems propagandistams, skleidžiantiems [Vladimiro] Putino melagienas ir naratyvus“, – sakoma užsienio reikalų sekretorės Liz Truss (Liz Tras) pareiškime.

13:51

Į Irpeną grįžti nerekomenduojama

Irpeno meiste tebevyksta žmonių, kurie anksčiau nespėjo išvykti, evakuacija. Savanoriai išveža ir gyvūnus, kuriuos bėgdami nuo karo paliko šeimininkai. Teigiama, kad atsitraukdami rusai užminavo miestą, todėl guventojams grįžti nerekomenduojama, rašo UNIAN.

Kovo 28 d. Irpino meras Aleksandras Markušinas paskelbė, kad Kijevo srityje esantis Irpino miestas buvo išlaisvintas nuo Rusijos užpuolikų. Kartu jis pažymėjo, kad šiuo metu tęsiasi miesto valymo darbai. UNIA skelbia, kad okupantai vis dar apšaudo miestą gardais.

13:45

Mariupolyje situacija yra katastrofiška

Ukraina nepatvritina Rusijos pareiškimų apie karių išvedimą iš tam tikrų regionų. Tai interviu CNN pareiškė Prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Manome, kad jie pakeitė strategiją ir planus. Bet tai, deja, nereiškia karo pabaigos. Galiu pasakyti, kad situacija išlieka gana sunki. Ypač kalbant apie humanitarinę padėtį – viskas labai blogai“, – sakė jis.

Prezidentūros vadovas pabrėžė, kad Mariupolyje situacija yra katastrofiška, žmonės miršta bemaisto ir vandens, rusai neleidžia civiliams išvykti iš miesto. Pasak jo, padėtis Mariupolyje labai panaši į Leningrado blokadą Antrojo pasaulinio karo metais.

12:33

V. Zelenskis kreipėsi į Australijos parlamentą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį virtualioje kalboje Australijos parlamentui paragino ir toliau Rusijai taikyti sankcijas.

„Atstumas tarp mūsų šalies yra didelis, – sakė V. Zelenskis, – bet nėra tokio dalyko kaip atstumas iki rusų brutalumo mūsų Ukrainos žemei.“

V. Zelenskis perspėjo apie dideles pasekmes pasauliniam saugumui, jei Rusija nebus sustabdyta, taip pat kalbėjo apie tai, kas bus po karo, ragindamas tautas ir įmones investuoti į Ukrainos atkūrimą. V. Zelenskis konkrečiai kalbėjo apie uostų ir miestų plėtrą prie Juodosios jūros bei karinio jūrų laivyno sektoriaus atstatymą.

12:45

Gelbėtojai nenustoja vykdyti civilių gyventojų evakuacijos.

277304809-343802794454283-5122068711415346223-n.jpg

277576644-343802834454279-2017441587641238473-n.jpg

12:30

Mariupolyje apgriautas Raudonojo Kryžiaus sandėlis

Rusijos pajėgoms intensyviai apšaudant apsiaustą ir smarkiai nukentėjusį Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, buvo apgriautas Raudonojo Kryžiaus sandėlis, pranešama ketvirtadienį.

Bendrovės „Planet Labs PBC“ palydovų padarytos nuotraukos, kurias išanalizavo naujienų agentūra AP, rodo aiškią žalą sandėlio, esančio netoli Kalmiuso upės žiočių, stogui. Ant šio sandėlio viršaus buvo nupieštas raudonas kryžius.

Kovo 21 dieną padarytose nuotraukose matosi mažiausiai viena skylė, tikriausiai likusi po apšaudymo, o trečiadienį padarytose nuotraukose tokių skylių stoge aiškiai matyti keturios. Raudonas kryžius ant sandėlio stogo yra bent nuo 2021 metų rugpjūčio pabaigos, rodo palydovinės nuotraukos.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) anksčiau kovo mėnesį iš šio sandėlio išdalijo visą savo pagalbą ir nuo kovo 15-osios toje vietoje nebuvo organizacijos darbuotojų, sakoma TRKK pranešime.

Mariupolyje kovojantis Ukrainos Nacionalinės gvardijos specialiųjų operacijų pulkas „Azov“ kaltina Rusijos pajėgas apšaudžius TRKK pastatą. Rusija kol kas to nėra pripažinusi.

Į Ukrainą vasario pabaigoje įsiveržusios Rusijos pajėgos strategiškai svarbų Mariupolį visiškai apsupo kovo 2-ąją. Mieste, kuris yra nuolat apšaudomas ir bombarduojamas, jau žuvo mažiausiai 5 000 žmonių, nurodė pareigūnai, bet perspėjo, kad tikrasis aukų skaičius gali būti dvigubai didesnis.

Prie Azovo jūros esantį Mariupolį, kur prieš karą gyveno maždaug 430 tūkst. žmonių, Rusijos pajėgos intensyviai apšaudo ištisas savaites. Šiame mieste rusai smogė gimdymo namams, ugniagesių objektams, civilių namams.

Pagalbos grupės reguliariai ragino Rusiją suteikti prieigą prieš Mariupolio, kur sąlygos tapo „pragariškos“. Ukrainos pareigūnai savo ruožtu kaltino rusų pajėgas prievarta deportuojant miesto gyventojus į Rusiją.

12:15

V. Zelenskis šiandien kreipsis į Nyderlandų parlamentą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien turėtų pasakyti kalbą Nyderlandų parlamente. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalba prieš Nyderlandų parlamentą yra unikalus įvykis, nes užsienio lyderis niekada anksčiau nėra kreipęsis į Atstovų rūmus.

11:52

Australija padidina muitus visam Rusijos ir Baltarusijos importui

Australija taikys papildomą 35 proc. tarifą visam importui iš Rusijos ir Baltarusijos, ketvirtadienį paskelbė Užsienio reikalų ir prekybos departamentas pranešime spaudai.

„Australija pateiks oficialų pranešimą, kuriuo atšauks teisę palankiam tarifui ir taikys papildomą 35 proc. tarifą visam importui iš Rusijos ir Baltarusijos“, – sakoma pranešime spaudai.

Primindama savo palaikymą išsaugant „Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, Australija teigia „glaudžiai bendradarbiausianti su (savo) partneriais, siekdama užtikrinti, kad Rusija būtų atsakinga už savo veiksmus“, teigiama pranešime.

11:40

Planuojama evakuacija

Ukrainos ir Rusijos pareigūnai paskelbė, kad ketvirtadienį planuojama didelė evakuacija iš apgulto Mariupolio miesto, esančio Ukrainos pietryčiuose. Luhansko karinės administracijos vadovas Serhijus Gaidai sakė, kad taip pat stengiamasi evakuoti civilius iš mažų jo regiono miestelių, net ir be tokių susitarimų su Rusijos puse.

11:00

JK žvalgyba: artimiausiomis dienomis Kyjivo priemiesčiuose gali kilti įnirtingos kovos

Artimiausiomis dienomis prie Kyjivo gali vykti įnirtingi mūšiai tarp Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir Rusijos kariuomenės.

Rusų kariai ir toliau išlaiko pozicijas prie tam tikrų Kyjivo srities sienų, nepaisant dalinio kariuomenės išvedimo.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo atitinkama informacija, remdamasi savo žvalgybos duomenimis.

Ji paskelbė ataskaitą apie padėtį Ukrainos fronte su artimiausios ateities prognozėmis. JK žvalgybos duomenimis, rusai ir toliau laikosi pozicijų į rytus ir vakarus nuo Kyjivo, nepaisant kai kurių dalinių pasitraukimo. Dėl šios priežasties artimiausiomis dienomis sostinės priemiesčiuose gali vykti įnirtingi mūšiai.

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad okupantai ir toliau apšaudo ir paleidžia raketų smūgius į Černihivą. Karinio aktyvumo mažinimas šia kryptimi, apie kurį Rusijos pusė kalbėjo per derybas Stambule, nepastebimas.

Pranešime paminėtas ir Mariupolis. Mieste tęsiasi smarkūs mūšiai.

 

10:40

Turkija: per artimiausias dvi savaites gali susitikti Ukrainos ir Rusijos URM vadovai

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir jo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba galėtų susitikti deryboms per artimiausias dvi savaites, ketvirtadienį pranešė Turkija, anksčiau šią savaitę priėmusi abiejų šalių derybininkus.

„Aukštesnio lygio susitikimas, bent jau užsienio reikalų ministrų lygio, galėtų įvykti maždaug per savaitę ar dvi“, – interviu per televiziją sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu).

 

10:25

Ukraina atšaukia ambasadorius Sakartvele ir Maroke

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atšaukė šalies ambasadorius Sakartvele ir Maroke, teigdamas, jog jie nepadarė pakankamai, kad įtikintų šias šalis paremti Kyjivą ir nubausti Rusiją už invaziją.

„Su visa derama pagarba, jei nebus ginklų, nebus sankcijų, nebus apribojimų Rusijos verslui, tada, prašau, ieškokite kito darbo“, – sakė V. Zelenskis savo vaizdo kreipimesi į tautą, paskelbtame vėlų trečiadienį.

„Artimiausiomis dienomis laukiu mūsų atstovų Lotynų Amerikoje, Artimuosiuose Rytuose, Pietryčių Azijoje ir Afrikoje konkrečių darbo rezultatų“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis taip pat sakė besitikintis rezultatų iš Ukrainos karo atašė ambasadose užsienyje.

Pasak jo, „diplomatinis frontas yra vienas iš pagrindinių“ Ukrainai siekiant laimėti prieš karą sukėlusią Rusiją.

 

10:10

JK: sankcijos Rusijai turėtų būti griežtinamos iki visiško pasitraukimo iš Ukrainos

Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) trečiadienį pareiškė, kad Vakarų valstybės turėtų dar labiau veržti sankcijų kilpą Rusijai, kol visi jos kariai paliks Ukrainą.

Per klausymus parlamente B. Johnsonas įstatymų leidėjams sakė, kad jei Didysis septynetas (G-7) atšauktų sankcijas Rusijai mainais į paliaubas Ukrainoje, tai atitiktų Vladimiro Putino scenarijų.

„Mano nuomone, turėtume griežtinti sankcijas pagal tęstinę programą, kol visi iki vieno jo kariai paliks Ukrainą“, – sakė britų premjeras.

B. Johnsonas taip pat nurodė, kad JK vyriausybė svarsto galimybę padidinti savo karinę pagalbą Ukrainai. Anot jo, Ukrainai galėtų būti pasiųsta šarvuotųjų transporterių padėti jos pajėgoms pralaužti Mariupolio uostamiesčio apsiaustį.

Po anksčiau šią savaitę Turkijoje įvykusių Maskvos ir Kyjivo atstovų derybų pasirodė pranešimų, kad JK, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos galėtų sutikti tapti Ukrainos saugumo garantėmis mainais į Rusijos pajėgų išvedimą.

B. Johnsonas atmetė galimybę užtikrinti Ukrainai garantijas, panašias į NATO sutarties 5-ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos.

Tačiau Ukrainai galėtų būti naudinga kitokia saugumo koncepcija, „pagrįsta atgrasymo neigimu (angl. deterrence by denial) idėja“, sakė jis.

Atgrasymo neigimu strategijos tikslas – įtikinti potencialų priešininką, jog šiam nepavyks pasiekti norimų tikslų, o patiriami nuostoliai bus didesni už galimą naudą.

Ukraina su Vakarų pagalba būtų gerai apginkluota, o „dygliakiaulės dygliai taptų tokie kieti, kad Putinui būtų nebesuvirškinami“, sakė B. Johnsonas.

„Einame šiuo keliu“, – sakė jis įstatymų leidėjams.

B. Johnsonas taip pat gynė JK vizų programos, skirtos nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, tempą.

Jis taip pat sakė suprantąs JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno), praėjusią savaitę pareiškusio, kad V. Putinas nebegali likti valdžioje, frustraciją.

Tačiau B. Johnsonas pabrėžė, kad režimo pakeitimas Maskvoje „nėra JK vyriausybės tikslas“.

„Mes paprasčiausiai siekiame padėti apginti Ukrainos žmones ir apsaugoti juos nuo visiškai barbariško ir beprotiško smurto“, – sakė jis.

 

9:55

Rusija jau prarado 17,5 tūkst. karių, 614 tankų, 135 lėktuvus ir 7 laivus

Ukrainos gynybos ministerijos nuotr.

Ukrainos gynybos ministerijos nuotr.

9:20

Į Mariupolį buvo išsiųsti 45 autobusai, skirti evakuoti piliečius

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas pranešė, kad Rusija patvirtino esanti pasirengusi humanitarinės pagalbos konvojui atverti patekimą į Mariupolio miestą tranzitu per Berdiansko miestą.

 

8:50

Visą naktį vyko Nikolajevo regioninės valstybės administracijos pastato, sunaikinto rusų raketos, nuolaužų analizė

Žuvo 16 žmonių.

8:45

Ukrainos vairuotojai parodė, kaip reikia apvažiuoti rusų užminuotą kelio atkarpą.

8:30

JK žvalgybos vadovas: V. Putino patarėjai bijo sakyti tiesą apie Ukrainą

Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjai bijo pasakyti jam tiesą apie jo „žlungančią“ karo Ukrainoje strategiją, ketvirtadienį sakė Britanijos pagrindinės komunikacijos žvalgybos agentūros vadovas.

V. Putinas „labai neteisingai įvertino“ invaziją, sako Britanijos elektroninės žvalgybos agentūros GCHQ direktorius Jeremy Flemingas (Džeremis Flemingas) parengtoje kalboje Australijos nacionaliniam universitetui Kanberoje.

Iš anksto paskelbti jo komentarai atkartoja diena anksčiau Baltųjų rūmų paskelbtą JAV žvalgybinę informaciją, rodančią, kad V. Putiną jo patarėjai „neteisingai informuoja“ apie Rusijos puolimo pažangą.

Vakarų žvalgybos šaltiniai labai stengiasi akcentuoti Rusijos nesėkmes šiame kare ir nesutarimus V. Putino artimiausioje aplinkoje.

J. Flemingas sakė, kad V. Putinas nepakankamai įvertino Ukrainos pasipriešinimą, tarptautinės koalicijos prieš jį tvirtumą ir ekonominių sankcijų poveikį.

Rusijos lyderis taip pat pervertino savo paties kariuomenės pajėgumus pasiekti greitą pergalę, nurodė GCHQ direktorius.

„Matėme rusų karių, kuriems trūksta ginklų ir [kovinės] dvasios, atsisakančių vykdyti įsakymus, kenkiančių savo pačių įrangai ir net netyčia numušančių savo pačių lėktuvus“, – sakė J. Flemingas.

„Ir net jei Putino patarėjai bijo pasakyti jam tiesą, režimui turi būti visiškai aišku, kas vyksta ir koks yra neteisingo įvertinimo mastas“, – sakė jis.

Rusijos šios savaitės pareiškimai, kad ji „radikaliai“ sumažins savo karinius veiksmus aplink Ukrainos sostinę Kyjivą ir šiaurinį Černihivo miestą, „galbūt rodo, kad jie yra priversti reikšmingai persvarstyti“ savo veiksmus, sakė J. Flemingas.

Jis įspėjo, kad kibernetinės atakos iš Rusijos išlieka grėsmė.

Nors dalį žmonių nustebino tai, kad Maskva nesurengė kokios nors katastrofiškos kibernetinės atakos, J. Flemingas sakė, jog žvalgyba niekada nemanė, kad tokia ataka yra pagrindinis Rusijos invazijos elementas.

Vis dėlto britų žvalgybos tarnybos pastebėjo „pastovius Rusijos ketinimus trikdyti Ukrainos vyriausybės ir kariuomenės sistemas“, kalbėjo jis.

„Tikrai matėme požymių, rodančių, kad Rusijos kibernetiniai veikėjai ieško taikinių jų veiksmams nepritariančiose šalyse“, – nurodė J. Flemingas.

Pasak jo, mūšių laukuose Ukrainoje Maskva pasitelkia samdinius ir užsienio kovotojus, tarp jų neaiškią Rusijos samdinių grupę „Wagner“, veikiančią šalyje nuo Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir dabar intensyvinančią savo veiklą.

J. Flemingas pažymėjo, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) atsisakė pasmerkti Rusijos invaziją, užtikrindamas tam tikrą diplomatinę ir ekonominę paramą Rusijai.

„Turėdama galvoje Taivano atsiėmimą, Kinija nenori daryti nieko, kas galėtų suvaržyti jos galimybes veikti ateityje“, – sakė jis, bet prognozavo, kad Kinijos ir Rusijos santykiai gali pablogėti augant Kinijos karinei ir ekonominei galiai.

 

8:20

Rusai gabena techniką Luhansko kryptimi ir apšaudo gyvenvietes

Pervežant įrangą ir personalą, rusai intensyviau apšaudo Luhansko regiono teritoriją.

„Dabar aiškiai matome, kad prasideda technikos perkėlimas į mūsų kryptį. Kol technika ir personalas perkeliamas, priešas tiesiog šaudo stipriau, galingiau“, – pranešė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Sergejus Gaidai.

Jo teigimu, priešas nuolat naudoja orlaivius, artileriją, sunkiąją ginkluotę, minosvaidžius.

 

7:40

Nuotraukose užfiksuotos Lisichansko naftos saugyklos apšaudymo pasekmės.

7:35

JAV: Ukrainą užpuolusios rusų pajėgos pradėjo atsitraukimą iš Černobylio

Rusijos pajėgos pradėjo trauktis iš neveikiančios Černobylio atominės elektrinės teritorijos, trečiadienį pranešė vienas JAV gynybos pareigūnas, praėjus dienai po to, kai Maskva pareiškė, kad sumažins savo karinius veiksmus aplink du svarbius Ukrainos miestus.

Rusijos pajėgos vasario 24-ąją – pačią pirmąją savo invazijos į Ukrainą dieną – užėmė nebeveikiančios Černobylio branduolinės jėgainės kompleksą. Jame tebėra saugomos radioaktyvios atliekos.

„Černobylis yra sritis, kurioje jie pradeda pergrupuoti kai kurias savo pajėgas; jos palieka Černobylio kompleksą ir persikelia į Baltarusiją“, – sakė JAV pareigūnas.

„Manome, kad jie išvyksta, bet negaliu pasakyti, kad jie visi išvyko“, – pridūrė jis.

Kovo 4 dieną Rusijos pajėgos taip pat apšaudė ir užėmė didžiausią Europoje Zaporižios atominę jėgainę. Jos apšaudymo metu teritorijoje prasidėjo gaisras, kuris sukėlė nerimą Europoje dėl galimos branduolinės katastrofos.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) trečiadienį apsilankė vienoje pietų Ukrainoje esančioje branduolinėje jėgainėje. Tai pirmasis jo vizitas šalyje nuo Rusijos invazijos pradžios.

R. Grossi ne kartą perspėjo dėl šio karo keliamų pavojų didelį branduolinį tinklą turinčioje šalyje.

Ukraina turi 15 branduolinių reaktorių keturiose veikiančiose jėgainėse, o taip pat dideles branduolinių atliekų sankaupas, kurių yra ir po branduolinės katastrofos 1986 metais uždarytoje Černobylio branduolinėje elektrinėje.

Ukraina ir Vakarų galybės reiškė abejones dėl Rusijos pažado sumažinti kovos veiksmų intensyvumą prie Kyjivo ir Černihivo, antradienį išsakyto per tiesiogines derybas Stambule.

 

7:20

V. Zelenskis perspėja apie naują Rusijos puolimą Rytų Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina ruošiasi naujam Rusijos puolimui Rytų Ukrainoje.

„Rusijos kariai kaupiasi naujiems smūgiams Donbase. Mes tam ruošiamės“, – sakoma jo pranešime.

Jis išreiškė skeptišką požiūrį į Rusijos pareiškimą derybose dėl karinių operacijų mažinimo sostinėje Kyjive ir kitame pagrindiniame Černihivo mieste.

„Mes niekuo netikime – nepasitikime jokiomis gražiomis žodinėmis konstrukcijomis“, – sakė V. Zelenskis.

Jis sakė, kad nėra jokios priežasties tikėti Rusijos pareiškimu, kad ji sumažins karinį aktyvumą netoli tų miestų, nes Rusijos pajėgos ir toliau smogė Kyjivui ir Černihivui praėjus dienai po šių pažadų.

Taip pat buvo pranešta apie mirtinus apšaudymus Irpinėje, taip pat suaktyvėjusias atakas Donbaso regione.

V. Zelenskis taip pat dar kartą patvirtino Ukrainos įsipareigojimą saugoti savo teritoriją, sakydamas: „Nieko neatsisakysime. Ir kovosime už kiekvieną savo žemės metrą, už kiekvieną žmogų“.

 

6:50

Pentagonas: Rusijos kariai Ukrainoje persigrupuoja

Kol kas konkrečiausiai apibūdindamas Rusijos pajėgų atsitraukimą nuo Kyjivo, Pentagonas trečiadienį pareiškė, kad „mažiau nei 20 proc.“ Ukrainos sostinės apylinkėse esančio Rusijos kontingento pradeda „keisti pozicijas“.

Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis) nenurodė konkretaus karių skaičiaus. Jis sakė, kad tos pajėgos, kurios pradėjo judėti nuo Kyjivo, buvo dislokuotos netoli Hostomelio oro uosto į šiaurės vakarus nuo sostinės.

Pasak J. Kirby, Maskva veikiausiai atitraukia karius iš Kyjivo, kad papildytų jų atsargas ir pergrupuotų juos taip, kad galėtų panaudoti kitose Ukrainos vietose, o ne siųstų juos atgal į Rusiją.

Anksčiau šią savaitę Maskvos pareigūnai pareiškė, kad po „prasmingos“ pažangos taikos derybose Stambule „radikaliai“ sumažins savo karinius veiksmus šiaurinėje Ukrainoje, aplink Kyjivą ir Černihivą. Tačiau Ukrainos ir JAV pareigūnai skeptiškai vertina tokius Rusijos pareiškimus.

 

6:40

Netoli Kyjivo esanti Irpinė vis dar bombarduojama

Nepaisant Rusijos teiginių, kad kovos prie Kyjivo intensyvumas mažinamas, Irpinės meras sako, kad mieste vyksta nuolatinis ir mirtinas apšaudymas.

Irpinės meras Aleksandras Markušinas sakė, kad į miestą smogė raketos, buvo minosvaidžių ir kitos artilerijos.

A. Markušinas taip pat tvirtino, kad dviejose miesto gatvėse Rusijos pajėgos šaudė į moteris ir „po to važiavo per jas tankais“.

Irpinėje, kuri yra maždaug 20 minučių kelio automobiliu nuo Kyjivo, jau kelias savaites vyksta intensyvios kovos.