K. Starkevičius: į ES iš Rusijos yra patekę 12 mln. tonų grūdų

photo_4082298
Lietuva
Kazys Starkevičius. ELTA / Žygimantas Gedvila
Ignas Dobrovolskas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius teigia, kad šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) yra net 12 mln. tonų grūdų iš Rusijos ir tik 5 mln. tonų iš Ukrainos. Pasak jo, sprendžiant šią problemą efektyviausia būtų susitarti dėl tokios produkcijos importo ir tranzito draudimo visos ES lygiu, tačiau kol kas tą reikia bandyti daryti nacionaliniu lygiu.

„Mūsų pasiūlymas yra, kad nebūtų galima į Lietuvą įvežti rusiškų maisto produktų. Mano pasiūlymas griežtesnis, kad visiškai būtų uždraustas tranzitas. Turime atskirti ir nemaišyti rusiškų ir ukrainietiškų grūdų, ukrainietiškiems grūdams turi būti sudarytas koridorius ar per Juodąją jūrą, ar per Baltijos valstybių uostus“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio metu kalbėjo K. Starkevičius.

„12 mln. tonų iš Rusijos yra patekę grūdų į ES ir tik 5 mln. tonų iš Ukrainos. Šie skaičiai pasako, kad, deja, rusiški grūdai dominuoja ES. ES lėtai, bet galėtų gal priimti tam tikrus sprendimus dėl rusiškų produktų uždraudimo“, – aiškino jis.

Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė pažymėjo, kad ministerija linkusi palaikyti visus prekybos su Rusija ir Baltarusija draudimus, tačiau taip pat atkreipė dėmesį, kad sprendimas tai taikyti visoje ES būtų efektyvesnis.

„Palaikome visus draudimus bet kokios prekybos su Rusija ir Baltarusija, prekių draudimas yra vienas efektyviausių būdų. Dar efektyvesnis būdas būtų Europos Sąjungos bendras sprendimas, suprantu, kad jį būtų sunku pasiekti ir yra skirtingos nuomonės ES šalių tarpe, bet manau, kad reikėtų siekti efektyviausio būdo“, – teigė L. Maskaliovienė.

Užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas komiteto posėdžio metu aiškino, kad draudimai nacionaliniu lygmeniu negarantuotų galimo rusiškų gaminių patekimo į ES per „aplinkinius kelius“.

„Ne kartą esame kalbėję dėl to Briuselyje su savo kolegomis. Manau tai, ką sako Seimo nariai ir ką minėjo kiti kolegos, tai aišku, kad reikia europinio sprendimo. Jo reikia, nes turime pripažinti, kad Lietuva nėra pagrindinė šalis, per kurią vyksta tranzitas, nei kuri importuoja“, – tikino S. Šatūnas.

„Latvija irgi yra ta šalis, kuri ne patį didžiausią kiekį importuoja, bet gal yra tranzito šalis į kitas rinkas. Jeigu kai kurios šalys, kurios yra pasienyje su Rusija, šiuo regionu, imsis nacionalinių sprendimų, nėra garantijos, kad rusiški gaminiai nepateks į ES kitais, aplinkiniais keliais“, – kalbėjo jis.
Vis tik Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas ragino Lietuvos parlamentarus būti drąsiais, o vilties, kad draudimai dėl rusiškų ir baltarusiškų produktų gali būti priimti ES lygiu, jis daug neturėjo.

„Raginame būti drąsias, nedrebinti kinkų, neatsižvelgti ką dėsto diplomatai, iš Užsienio reikalų ministerijos, jų tokia pareiga. Turėti vilties, kad tai bus padaryta ES lygiu, nerekomenduotume, yra labai mažas šansas. Statyčiau už tai, kad ES neuždraus rusiškų grūdų tranzito per jos teritoriją. O Lietuva turi būti drąsi“, – sakė A. Macijauskas.

ŽŪM: derinami teisės aktai, pagal kuriuos būtų tikrinamas kiekvienas įvežtas krovinio vienetas

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kancleris Valdas Aleknavičius atkreipė dėmesį į tai, kad artimiausiu metu turėtų būti suderintas ministro Kęstučio Navicko įsakymas ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teisės aktai, pagal kuriuos būtų tikrinami įvežami grūdai iš Rusijos, Baltarusijos bei okupuotų Sakartvelo teritorijų ir Krymo. Anot jo, patikros dėka Lietuvos rinka taps nepatraukli tokių grūdų vežimui.

„Dabar yra derinime ministro įsakymas ir VMVT teisės aktai, pagal kuriuos būtų tikrinamas kiekvienas įvežamas krovinio vienetas į Lietuvą grūdų, kurie būtų įvežami iš Rusijos, Baltarusijos, Sakartvelo okupuotų teritorijų, Krymo. Yra nustatyta apibrėžta kaina, kurie padarytų grūdus nekonkurencingus rinkoje“, – tikino V. Aleknavičius.

„Patikros dėka atsiras dar laiko trukdis, todėl Lietuvos rinka taps nepatraukli tokių grūdų vežimui“, – kalbėjo jis.
Galiausiai Seimo Kaimo reikalų komitetas bendru sutarimu nusprendė parengti rezoliuciją, kurioje bus siūloma kreiptis į Europos Komisiją dėl tranzito ir importo draudimo rusiškiems produktams europiniu lygiu.

ELTA primena, kad įvairioms frakcijos atstovaujanti Seimo narių grupė siūlo laikinai uždrausti importuoti į Lietuvą žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.

Siūloma, kad importo draudimas galiotų nuo šių metų balandžio 15 d. iki 2025 m. liepos 1 d. Įstatymo pataisas parėmė beveik 20 parlamentarų.
Vienas iš sausio mėnesį protestavusių Lietuvos ūkininkų reikalavimų buvo sustabdyti rusiškų grūdų tranzitą.

Taip pat K. Starkevičius įregistravo pasiūlymą, kuriuo siekiama laikinai uždrausti ne tik importuoti į Lietuvą žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija, bet taip pat uždrausti ir jų gabenimą per mūsų šalį tranzitu.