Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
kaunorasytojai.lt nuotr.
Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Maloni žinia, kai mūsų kraštiečiai kviečiami prie bendro stalo su Prezidentais. Tiksliau, Prezidentėmis – šiuo atveju, Lietuvos ir Sakartvelo (Gruzijos). Į iškilmingą vakarienę Prezidentūroje pakviesta rašytoja, vertėja Violeta Šoblinskaitė-Aleksa iš Veliuonos neslepia, kad toks pakvietimas jai buvęs staigmena. Veliuonos bibliotekoje dirbanti knygų ir vertimų autorė spėja, kad tai susiję su jos kultūrine veikla Gruzijoje ir ryškiausiu darbu šioje srityje – Čabua Amiredžibio romano „Mėnulio sūnus“ (originale – „Data Tutašchija“) vertimu.
Violeta Šoblinskaitė gavo oficialių Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimą atvykti kovo 7 dieną Iškilmingos vakarienės, kuri surengta Jos Ekselencijos Sakartvelo Prezidentės Salomė Zurabišvili oficialaus vizito proga.
Susitikimo išvakarėse pakalbinta rašytoja atviravo esanti sujaudinta kvietimo ir galinti tik numatyti, kokios priežastys lėmė, kad jai suteikta tokia garbė. „Kol kas ir pati nelabai suprantu, už ką, manau, tai susiję su Čabua Amiredžibio vertimu“, – sako Violeta. Su Sakartvelu, kaip jau įteisintas Gruzijos pavadinimas, ji susidraugavo per literatūrą. Jau nepamena, kuriais metais Lietuvos rašytojų sąjunga rengė vertėjų seminarą Palangoje, kurio metu ir užsimezgė draugystė su keleto šalių literatais. Tame tarpe, ir su tuometine Gruzija. „Sieja tokia literatūrinė bendrystė.
Čabua Amiredžibio romaną „Data Tutašchija“, kurį Violeta išvertė pagal europinę tradiciją. „Tai yra viena iš gerbiamiausių gruzinų autorių knygų. Kaip jie patys juokauja, gulinčių lentynoje šalia Šventojo rašto. Labai didelės apimties, įdomi knyga. Aš kokia 30 metų svajojau, kad ją kas nors išverstų“, – juokiasi rašytoja. Kadangi tokių vertėjų neatsirado, teko versti pačiai. Šį romaną iš Gruzijos ji parsivežė dar 1982 metais, dar be jokių literatūrinių draugysčių. Tai buvo paties autoriaus vertimas į rusų kalbą. Iš jos Violeta vertė į lietuvių kalbą. Kaip pati sako, teko prie vertimo pasėdėti keletą metų.
„Labai sudėtinga knyga, ir istoriniai, ir filosofiniai, ir religiniai klodai. Kol nesijaučiau stipri suprasti, nė nesvajojau tokią knygą versti“, – atvirauja Violeta.
Tbilisio technikos universitete yra įsteigtas lietuvių kultūros ir kalbos centras, kuriam vadovauja profesorius Vidas Kavaliauskas. Jo kvietimu esame važiavę į Poezijos pavasarį Gruzijoje. Beveik kasmet atsirasdavo proga ten nuvykti.
Paklausta, kam daugiau skiria savo laiko, knygų rašymui ar vertimui, V. Šoblinskaitė-Aleksa atvirauja, kad nei vienam, nei antram. „Bibliotekai“, – juokiasi atsakydama, nes rašymui šiuo metu visai nelieka laiko. Ir sako visiškai dėl to nesigailinti, nes kūrybai tokios pauzės naudingos.