Taip anuomet su meile vadinome televizoriaus ekraną. Sovietmečiu laisvalaikio leidimo vietų nebuvo daug, todėl ir tekdavo vakarais sėsti prie televizoriaus. Bičiulis prasitarė: „Aš turėjau septynių kanalų vaikystę.“ Iki tol galvojau, kad mes bendraamžiai. Pasirodo, jis jaunesnis, nes mano vaikystė buvo dviejų kanalų. Pirmasis – Lietuvos televizijos, antrasis – Maskvos, vadinamas Ostankino (nuo Maskvos TV bokšto pavadinimo) arba centriniu. Aišku, centriniu, nes nejau centrinis bus lietuviškas. Bet, skelbiant programas, pradžioje buvo rašoma lietuviškojo programa, o po jos – to centrinio. Nors tiek.