Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint nusikalstamo Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasirašymo 50-ąsias metines, į Baltijos kelio – 620 kilometrų ilgio gyvąją grandinę nuo Vilniaus iki Talino – susikibo apie du milijonai žmonių. Iš jų – apie milijonas lietuvių. Visų širdys plakė vienu siekiu – atkurti Nepriklausomybę.
Baltijos kelias yra įrašytas į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“. Tai – trijų tautų – lietuvių, latvių ir estų – viešas manifestas dėl Laisvės.
Baltijos kelyje aktyviai dalyvavo ir Lazdijų krašto žmonės, tarp jų ir jaunimas. Laisvės troškimo vedini 1989 metų rugpjūčio 23 dieną jie rinkosi Vilniaus-Ukmergės plento 224-226 kilometre ir stovėjo 2 kilometrų magistralės atkarpoje. „Baltijos kelio“ akcijoje iš viso dalyvavo apie 2000 Lazdijų rajono gyventojų.
Septintą valandą vakaro akcijos dalyviai susikibo rankomis, kupini susikaupimo ir ryžto žengti Laisvės keliu. Suplevėsavo daugybė vėliavų, buvo uždegtos žvakutės stalinizmo aukoms atminti. Daugelis žmonių vežėsi koplytstulpius, paminklinius akmenis-atminimo ženklus. Juos statė tose atkarpose, kur stovėjo. Po susikabinimo akcijos daugelyje atkarpų vyko mitingai, buvo aukojamos šv. Mišios, degė laužai, buvo skaitomi Sąjūdžio Seimo sesijoje priimti dokumentai. Žmonės susikibo rankomis ne tik stovėdami kelyje, bet ir miestuose, miesteliuose, kaimuose.
Baltijos kelio akcija parodė trijų Baltijos tautų politinį brandumą, pilietinės visuomenės gebėjimą susitelkti ir vieningai reikšti savo nuomonę siekiant bendro tikslo – atkurti Nepriklausomybę.