PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2017 m. Lapkričio 14 d. 10:59

Dėl Gedimino kalno bus skelbiama valstybės lygio ekstremali situacija?

Vilnius

Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


20159

Vilniaus savivaldybė antradienį šaukia Ekstremaliosios situacijos dėl Gedimino kalno komisijos posėdį. Ketinama spręsti, ar savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją pakeisti į valstybės lygio. Dėl tokio techninio pakeitimo greičiau vyktų ir viešieji pirkimai, ir kalno tvarkymo darbai.

Išvažiuojamąjį posėdį pirmadienį surengęs Seimo Kultūros komitetas parlamentinės kontrolės pagrindu ketina nuolat domėtis darbais, kurie padės išsaugoti Gedimino kalną, primena ELTA.

„Kas dvi savaites mes gausime ataskaitą raštu iš darbo grupės apie tai, kas padaryta, kokie pokyčiai kalne. Kas mėnesį mes turėsime svečių, kurie mums pristatys tai, kas siūloma, ką reikėtų padaryti“,- pirmadienį po Seimo Kultūros komiteto posėdžio, kuriame buvo diskutuojama apie padėtį Gedimino kalne, sakė šio komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Jis pažymėjo, kad darbai, kurie yra pradėti, daromi pirmą kartą, „nes to niekada nėra daryta šio kalno istorijoje “. „Mums prireiks ne vienų metų, visas kalnas turės būti apeitas tam tikrais sprendiniais. Tai, kas jau pradėta daryti ir kas planuojama daryti, tą problemą turėtų išspręsti šimtmečiams“,- mano R. Karbauskis.

Jo nuomone, šitoje istorijoje yra ir vienas tragiškai teigiamas dalykas.

Pirmadienį Gedimino kalną apžiūrėjo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas R. Karbauskis, jo pavaduotojas Arūnas Gelūnas, komiteto narys Vytautas Juozapaitis, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir kiti valdžios atstovai.

Gedimino kalno padėtis - daugiau negu baisi, o kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius sako, kad nuošliaužų dar bus. Anot jo, pagrindinis šiandienos darbų tikslas - kuo greičiau nuošliaužas apsaugoti nuo šalčio ir įrengti skaldos ir drenažo sistemas.

Lapkričio 3 ir 5 dienomis Gedimino kalne viena po kitos nuslinkus nuošliaužoms, kalnas lankytojams buvo uždarytas.

Rytiniame šlaite 24 m ilgio ir apie 20 m pločio nuslinkusi velėna atidengė laikančias konstrukcijas ir įgriuvo dalis paties pagrindinio tako dangos. Dėl Gedimino kalno būklės yra paskelbta ekstremali situacija.

„Šiuo metu yra rengiamas Gedimino kalno aikštelės tvarkybos projektas. Jį pabaigus būtina atlikti geologinius Gedimino kalno tyrimus. Juos planuojama baigti 2018 metų pavasarį. Apie 2018 metų rugsėjį būtų parengtas stacionarių tvarkybos darbų projektas ir prasidėtų patys darbai. Pats projektavimas yra sudėtingas, nes kalne yra labai daug technogeninio grunto. Tai nėra Medvėgalis, tai nėra Šatrija - natūraliai susiformavę kalnai. Čia - dirbtinai suformuotas kalnas, todėl reikia labai gerai pamatuoti ir pateikti inžinerines priemones“, - apžiūrėjęs kalno padėtį kalbėjo R. Augustinavičius.

Anot jo, „ką matom, kai ateinama dirbti darbų neapgalvojus iki galo? Viršutinėje kalno dalyje prismeigiama visokių „rostverkų“. Tada vėl turime gaisrą gesinti ir tvarkyti šlaitą“.

„Kitas labai svarbus dalykas, kurį reikėtų akcentuoti, - tikrai nuošliaužų bus. Šiandien taikomos priemonės leidžia sumažinti jų skaičių. Šiandienos tikslas - kad nuošliaužos nesusikabintų į vieną didelį masyvą ir nekiltų reali grėsmė istoriniams pastatams“, - pabrėžė R. Augustinavičius.

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė kreipėsi į žurnalistus: „Aš noriu paprašyti žiniasklaidos - baikit kalti muziejų prie kryžiaus. Muziejus nedarė nė vieno konstruktyvaus sprendimo, ir visi šitie darbai, kurie matosi dabar, kurie atsidengia, yra padaryti anksčiau, kitų tarnybų, tikrai ne muziejaus.„

B. Kulnytė teigė, kad išsamūs kalno tyrimai bus atliekami konkrečiai įvardijus, ką reikia daryti, o ne taip, kad „milijonas pinigų ir neaišku, kokie brėžiniai“. Turi būti įvardyta, kokio gylio gręžiniai ir kiek tai kainuoja. Tada, anot muziejaus direktorės, galima vykdyti darbų pirkimą.

ELTA