Valdantieji: paprašiusi ekspertinio vertinimo, opozicija specialiai vilkina Civilinės sąjungos svarstymą Seime

Valdantieji: paprašiusi ekspertinio vertinimo, opozicija specialiai vilkina Civilinės sąjungos svarstymą Seime
Lietuva
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Augustė Lyberytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Valdančiosios daugumos atstovai kaltina Seimo opoziciją bandant vilkinti Civilinės sąjungos įstatymo projekto svarstymą parlamente. Taip politikai reaguoja į ketvirtadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos inicijuotą kreipimąsi į Seimo valdybą bei Teisės ir teisėtvarkos komitetą (TTK) – „valstiečiai“ prašo atlikti ekspertinį įstatymo projekto vertinimą.

Viena iš Civilinės sąjungos projekto iniciatorių, konservatorė Jurgita Sejonienė teigia, kad opozicijos atstovai naudojasi Seimo statute numatyta teise, siekdami pristabdyti jiems netinkamo įstatymo teisėkūros procesus. Visgi, ji neatmeta, kad ši opozicijos iniciatyva gimė Seimo koridoriuose pasklidus gandui apie tai, kad valdantieji nori įtraukti Civilinės sąjungos įstatymo projektą į šios savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę.
 
„Manau, žinojo, kad yra tokių planų įtraukti į darbotvarkę dar šią savaitę, kas mano manymu būtų visiškai protinga, ir tas tikrai neužtruko vieną dieną. Tai man labai apmaudu, kad šitaip tos paskutinės priemonės ištrauktos, kad šitą procesą kažkiek tai pavilkintų“, – Eltai sakė J. Sejonienė.
 
Ji pastebėjo, kad užvilkinti projekto svarstymo ilgam laikui nepavyks – statutas numato, kad ekspertų išvados turi būti pateikiamos ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.
„Jeigu opozicija mato, kad dar čia yra kažkokios prasmės – gerai, tegul tą daro. Aš nuoširdžiai tikėjausi, kad tas klausimas nebebus vilkinamas – tuo labiau, kad visuomenės apklausos paskutinės rodo, kad pozityvėja ta nuomonė. Tai politikams čia dėl kažko priešintis ir sakyti, kad stumiamas įstatymas per prievartą tikrai nėra pagrindo“, – aiškino ji.
 
Politikei antrina ir Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Politikas tvirtina nematąs poreikio inicijuoti papildomą ekspertinį vertinimą – jo manymu, eilė institucijų jau pateikė įvairių nuomonių ir pastabų įstatymo projektui.
„Svarstė Žmogaus teisių komitetas šitą įstatymo projektą. TTK  buvo klausymai šitam įstatymo projektui. Buvo gautas milijonas suinteresuotų institucijų ir organizacijų pastabų. Visos suinteresuotos institucijos – pradedant Teisingumo ministerija, Notarų rūmais ir teismų administracija – pateikė savo pastabas. Mano klausimas – kas kam dar yra neaišku?“, – opozicijos iniciatyvą vertino politikas ir vylėsi, kad dar šios Seimo sesijos metu Civilinės sąjungos įstatymo projektas posėdžių salėje bus apsvarstytas.
„Laisvietis“ atkreipė dėmesį į, jo akimis, keistą LVŽS frakcijos iniciatyvos aplinkybę – jo teigimu, prie parašų rinkimo aktyviai prisidėjo Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
 
„Ponia Agnė Širinskienė praeitoje kadencijoje buvo tokių ekspertinių vertinimų savotiška ekspertė. Tuos teisės aktus, kurie jai nepatikdavo, užveldavo į tą ekspertinį vertinimą ir taip juos nužudydavo“, – priminė komiteto pirmininkas.
 
„Girdėjau vakar iš kitų Seimo narių, kad pas juos buvo užėjusi būtent pati Agnė Širinskienė ir prašė ant to ekspertinio vertinimo pasirašyti. Šiandien Agnė Širinskienė sako, kad neturi nieko bendro ir čia yra „valstiečių“ iniciatyva. (...) Aš jos vaidmens šitoj visoj architektūroj tikrai nepaneigčiau“, – teigė jis.
 
Apie tai, jog A. Širinskienė prisidėjo prie parašų rinkimo, sako girdėjusi ir J. Sejonienė.
 
„Ir aš taip pat girdėjau. (...) Reikėtų paklausti Agnės Širinskienės, kaip ji išėjusi iš partijos, iš frakcijos, kaip ji, vis dėlto, tai frakcijai atidirbinėja – aš negalėčiau to komentuoti, bet man irgi truputėlį keistai atrodo“, – kalbėjo politikė.
 
A. Širinskienė: man keista yra tokia valdančiųjų paranoja
 
A. Širinskienė tikina – valdančiųjų kaltinimai jai ir susidomėjimas, kas rinko parašus dėl kreipimosi, yra ganėtinai keistas. Politikės teigimu, kaip ir daugelis kitų Seimo opozicijos narių, ji taip pat pasirašė jungtinį kreipimąsi LVŽS frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės kabinete, o pati kolegų neįtikinėjo bei parašų nerinko.
 
„Iš tikrųjų buvo taip, kad tai buvo opozicijos frakcijų iniciatyva ir parašai buvo renkami, bent jau kiek aš ėjau pasirašyti asmeniškai, tai „valstiečių“ frakcijos seniūnės kabinete. Aš ten nuėjau, pasirašiau ir kaip ten renkami buvo parašai nelabai žinau, nes aš gal šešta ar septinta (eilėje – ELTA) pasirašiau. Man keista yra tokia paranoja“, – Eltai situaciją komentavo ji.
 
„Kitas dalykas, nelabai suprantu, koks yra skirtumas valdantiesiems, kas parašus rinko. Jeigu kilo klausimų dėl ekspertinio vertinimo ir jie surinko parašus, tai jie ir turi vykdyti tą Seimo narių valią pagal statutą. O tokiu atveju, pagal 145 Statuto straipsnį, komitetas privalo užsakyti ekspertinį vertinimą“, – aiškino A. Širinskienė.
 
ELTA primena, kad šių metų gegužės pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė dviem pasiūlymams dėl artimų žmonių civilinių santykių teisinio reglamentavimo – valdančiųjų parengtam Civilinės sąjungos įstatymo projektui ir konservatoriaus Pauliaus Saudargo bei dalies kitų Seimo narių teikiamoms Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti „artimo ryšio“ sąvoką.
 
Visgi rugsėjį TTK nariai nusprendė nepritarti konservatoriaus Pauliaus Saudargo bei dalies kitų Seimo narių teikiamoms Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti „artimo ryšio“ sąvoką ir Seimui pateikti tik Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
 
Kaip birželio mėnesį leido suprasti prezidentas Gitanas Nausėda, dabartinė Prezidentūra nėra linkusi palaikyti Civilinės sąjungos įstatymo. G. Nausėdos teigimu, jis labiau pritartų projektui konservatoriaus Pauliaus Saudargo bei dalies kitų Seimo narių teikiamoms Civilinio kodekso pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti „artimo ryšio“ sąvoką, kadangi, anot jo, tai sukeltų mažiau priešpriešos visuomenėje.