Ne tik spalvotas žirniukas: lietuvė mokslininkė tiria, kaip hormoninė kontracepcija keičia smegenis

„Neturime manyti, kad hormoninė kontracepcija veikia vien tik reprodukcinę sistemą. Jei aš vartoju vaistą, jis keliauja po visą mano kūną, veikia sistemiškai“, – LRT.lt sako neuromokslininkė dr. Ramunė Grikšienė. Anot jos, jau yra atlikta daug tyrimų, įrodančių, kad hormoninė kontracepcija lemia funkcinius ir struktūrinius pokyčius moterų smegenyse.

Hormoninė kontracepcija leido moterims tvarkyti gyvenimą pagal savo norus

Komerciškai prieinamos hormoninės kontraceptinės piliulės pasaulį išvydo 1960 m., o 1993 m. savaitraštis „The Economist“ šią kontraceptinę priemonę pavadino vienu iš septynių šiuolaikinio pasaulio stebuklų, teigdamas, kad 20 a. yra pirmasis, kai vyrai ir moterys tapo tikrais partneriais.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkė dr. Ramunė Grikšienė pasakoja, kad hormoninė kontracepcija išlaisvino moteris, suteikė daugiau galimybių pagal savo norus tvarkyti gyvenimą, tapo svarbia priemone valdant su lytine sistema susijusias sveikatos problemas.

„Pirmiausia, kai buvo išrasta, hormoninė kontracepcija leido moterims patikimai, nepriklausomai nuo vyrų, apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo ir tokiu būdu paprasčiau planuoti gyvenimą. (...) Tai išlaisvinimo požiūriu tikrai yra gerai.

Be to, [hormoninė kontracepcija] yra gerai moterims, kurios susiduria su įvairiomis lytinės sistemos problemomis: nereguliariomis mėnesinėmis, endometrioze, Policistinių kiaušidžių sindromu ir daug kitų dalykų“, – sako tyrėja.

Hormoninės piliulės nėra tik spalvotas žirniukas

2022 m. duomenimis, skirtingais tikslais pasaulyje hormoninę kontracepciją vartojo apie 151 milijonas reprodukcinio amžiaus moterų. Visgi dr. R. Grikšienė primena, kad tai yra vaistas, tad jį reikėtų vartoti pagal paskirtį.

„Hormoninė kontracepcija yra vaistas, skirtas specifiniam tikslui. Ir tai nėra tiesiog maisto papildas ar spalvotas žirniukas gražiame apvalkale“, – pastebi mokslininkė.

Šiandien moterims yra prieinama skirtingo pavidalo hormoninė kontracepcija: pleistras, makšties žiedas, injekcijos, į gimdą įdedama spiralė. Visgi populiariausia priemone išlieka tabletės. Jų sudėtyje yra moteriškų hormonų – progesterono ir estrogeno – pakaitalų.

Pasak mokslininkės, itin svarbu suprasti, kad hormoninės tabletės organizme veikia labai plačiai.

„Turime suprasti, jog tam, kad hormonas paveiktų reprodukcinę funkciją, jis turi nukeliauti į smegenis, ten užblokuoti kito hormono gamybą, per kurį visas poveikis ir realizuojamas: slopinama kiaušidžių veikla ir folikulų gamyba.

Mes juk nepasakome piliulės hormonui: „Tu nueik į tam tikrą vietą, prisijunk prie tam tikros vietos, užblokuok, ir viskas.“ Jie veikia visas smegenis, visas funkcijas“, – pasakoja VU GMC Neurobiologijos ir biofizikos katedros docentė.

Hormoninė kontracepcija stabdo smegenų jungčių skaičiaus kitimą

Ne vienas tyrimas rodo, kad natūralaus menstruacinio ciklo metu moterų organizme kinta smegenų jungčių kiekis. Hormoninė kontracepcija šį bangavimą prislopina, tik dar reikia laiko, siekiant išsiaiškinti, kokios yra to pasekmės.

„Menstruacinio ciklo metu svyruoja natūraliai gaminamų lytinių hormonų kiekis. Iš paskos svyruoja ir visas mūsų kūnas, ne išimtis ir smegenys, kognityvinės funkcijos, nuotaika. Ne vienas tyrimas, atliktas naudojant magnetino rezonanso vaizdinimo tomografiją, parodė, kad ciklo metu keičiasi pilkosios medžiagos (sudaro išorinį smegenų sluoksnį, kuris sudarytas iš didelės neuronų ląstelių kūnelių koncentracijos – LRT) kiekis kai kuriose smegenų struktūrose. Manoma, kad tai vyksta dėl besikeičiančio jungčių tarp neuronų kiekio. Be to, yra tyrimų, rodančių smegenų junglumo (t. y. komunikacijos tarp skirtingų smegenų sričių) pokyčius ciklo metu.

Jau labai seniai, 1993 m., šie kitimai buvo parodyti gyvūnuose ir tik dabar atsiranda galimybės atidžiau pažvelgti į moterų smegenis. Ir matome, kad ir moterų smegenyse ciklo metu stebimi svyravimai. Kontraceptinėmis tabletėmis šiuos svyravimus panaikiname, – gal tai ir nieko tokio, o gal ir ne – niekas nežino, dar tie tyrimai nėra atlikti“, – svarsto dr. R. Grikšienė.

Hormonai smegenis veikia plačiai

Kai kurios moterys, pradėjusios vartoti ar jau vartojančios hormoninę kontracepciją, skundžiasi pakitusiu emocingumu. Tai, anot VU tyrėjos, yra dar vienas įrodymas, kad piliulės smegenis veikia žymiai plačiau, nei turėtų. Ir pagrindinis kaltininkas čia jų sudėtyje esantis progesterono pakaitalas progestinas.

„Pastarųjų [progesterono pakaitalų] yra daugybė: vieni gauti iš testosterono, kiti – iš progesterono, kiti – iš dar kitų medžiagų, ir todėl jie turi skirtingą poveikį – skirtingai draugauja su skirtingais receptoriais. Visų pirma, su progesterono receptoriais, kuriems jie yra skirti.

(...) Tačiau jie jungiasi ir prie kitų smegenų receptorių: testosterono, gliukokortikoidų (kortizolio) ir kt. Visi šie receptoriai yra ne tik kūne, bet ir smegenyse. O smegenyse hormonai per šiuos receptorius veikia įvairias funkcijas, taip pat ir emocijų reguliaciją“, – sako mokslininkė ir priduria, kad kai kurie iš tų progesterono pakaitalų yra net 10 kartų stipresni nei natūralus progesteronas. Todėl nėra keista, jei tam tikras kontraceptines tabletes pradėjusios vartoti moterys junta stiprų slopinimą, tačiau jas pakeitusios kitomis jaučiasi geriau.

Hormoninę spiralę turinčios moterys stipriau reagavo į vaizdus pirmosiomis akimirkomis

Dr. R. Grikšienė su kolegomis ir pati tyrinėja hormoninės kontracepcijos poveikį moterų emocijoms. Anksčiau grupė buvo nustačiusi, kad hormonines piliules vartojančių moterų smegenų atsakas į neigiamai emociškai sužadinančius vaizdus buvo žymiai silpnesnis nei natūralų ciklą turinčių moterų. Tačiau naujausiame tyrime šių rezultatų pakartoti nepavyko.

Skirtingus rezultatus tyrėjai aiškina skirtumais tarp emocijas sukeliančių užduočių – pirmajame tyrime moterys neigiamus vaizdus pasyviai stebėjo, o antrajame turėjo aktyviai į juos reaguoti, bandyti stiprinti ir silpninti neigiamas emocijas.

„Kadangi skirtumai tarp moterų, vartojančių hormonines tabletes ir nevartojančių jų, stebėti pasyvaus stebėjimo, bet ne aktyvios reguliacijos metu, spėjame, kad anksčiau aptiktus skirtumus lėmė moterų požiūris į užduotį, gal dėmesio klaidžiojimas, bet ne morfologiniai smegenų skirtumai“, – svarsto mokslininkė.

Naujausio tyrimo metu mokslininkai aiškinosi, kokį poveikį emocijoms daro į gimdą įdėta hormoninė spiralė. Čia verta paminėti, kad, anot kitų tyrėjų, literatūros ir gamintojų, spiralės poveikis turėtų būti lokalus – ji turėtų veikti tik gimdoje, tačiau atsiranda vis daugiau įrodymų, kad tai, ko gero, nėra visiška tiesa.

„Buvo sakoma, kad čia nėra sisteminio poveikio, esą spiralėje esantis progesterono pakaitalas veikia tik gimdoje. Tačiau atsiranda tyrimų, rodančių, kad nieko panašaus – moterims blogėja nuotaika, keičiasi jų reaktyvumas į psichosocialinį stresą. Tai reiškia, kad visgi spiralės išskiriamas hormonas turi poveikį smegenims“, – teigia VU GMC Neurobiologijos ir biofizikos katedros docentė.

R. Grikšienės ir kolegų tyrimas taip pat įrodė, kad spiralėje esantis hormonas, ko gero, pasiekia smegenis ir jas veikia. Nustatyta, kad hormoninę spiralę turėjusių moterų smegenys stipriau reagavo į emociškai žadinančius vaizdus pirmosiomis jų pamatymo akimirkomis.

„Pastebėjome, kad labai ankstyvame vaizdų apdorojimo smegenyse etape – 200 milisekundžių po vaizdo pateikimo, spiralę turėjusių moterų amplitudė bangos, kuri susijusi su dėmesiu neigiamiems emociniams stimulams, buvo didesnė. Tai rodo, kad kažkaip pasikeičia dėmesio sutelkimas į vaizdus pačioje pradžioje – smegenys stipriau reaguoja. Vėlgi, tvirtai negalime sakyti, kad taip yra daugumai moterų, kol mes ar kiti tyrėjai šio efekto nepakartojo, bet tai stebime“, – pasakoja mokslininkė.

Be kita ko, tyrėjai nustatė, kad stipriau į vaizdus reagavo tos moterys, kurių organizme buvo aukštesnis testosterono lygis.

„Kai kalbame apie moteriškus hormonus, dažniausiai turime galvoje estrogeną, progesteroną, bet testosteronas moterims yra irgi svarbus. Jei žiūrėtume į absoliučias vertes, tai testosterono moterų organizme gali būti dvigubai ar net keletą kartų daugiau nei estrogeno. Vartojant kontraceptines tabletes, testosterono gamyba taip pat yra nuslopinama. Tačiau moterų, turinčių hormoninę spiralę, testosteronas išlieka palyginti aukštas.

Šitame emocijų tyrime radome, kad ta su dėmesio sutelkimu susijusi banga buvo aukštesnė tų moterų, kurių testosterono lygis buvo aukštesnis“, – LRT.lt sakė tyrimą atlikusi R. Grikšienė.

Keičiasi erdvinis suvokimas

Neuromokslininkės dr. R. Grikšienės komanda tyrinėja ne tik tai, kaip hormoninė kontracepcija veikia emocijas, bet ir kokią įtaką ji daro moterų mąstymui, tiksliau – erdviniam suvokimui.

„Anksčiau atliktuose tyrimuose radome, kad hormonines piliules vartojančios merginos renkasi kitokią strategiją, atlikdamos erdvinių gebėjimų užduotį. Dabar bandėme tą pakartoti su šiek tiek kita užduotimi ir nebepavyko. Tad šiuo metu aš nebegaliu sakyti, kad tikrai yra tas pasikeitimas“, – sako tyrėja.

Visgi ji pasakoja, kad užsienyje vykdomuose tyrimuose erdvinių užduočių: manipuliavimo dalykais erdvėje, orientavimosi, molekulių sukimo atlikimas įvardijimas kaip jautriausias hormoniniams pokyčiams gebėjimas.

„Daug grupių rodo, kad vartojančiųjų kontracepciją erdvinis suvokimas pasikeičia. Bet negaliu pasakyti, kad tikrai. Kartais priklauso ir nuo kontraceptikų rūšies.

Be to, kuo toliau, tuo labiau aiškėja, kad visur, tiek emocijų tyrimuose, tiek kognityviniuose gebėjimuose, tai, kaip kontraceptikai susiję su tam tikra funkcija, labai priklauso nuo individualių žmogaus savybių – jautrumo hormonų poveikiui, prigimtinių ir išsiugdytų savybių, gebėjimų, netgi turimų stereotipų. Pavyzdžiui, dalyvės, labai tikinčios, kad erdvines užduotis moterys atlieka prasčiau, jas ir atlieka prasčiau nei manančios priešingai ar neturinčios nuomonės šiuo klausimu“, – teigia dr. R. Grikšienė.

Nors anksčiau dirbo su moterimis, kurios vartojo hormonines tabletes, dabar, kaip ir emocijų tyrimo atveju, dr. R. Grikšienės komanda stebi, kaip keičiasi spiralę turinčių moterų kognityviniai sugebėjimai. Pirminiai duomenys, anot mokslininkės, rodo, kad sugebėjimai netgi gali pagerėti.

„Su erdviniais gebėjimais, vidutiniškai, yra taip: vyrai užduotis atlieka labai gerai, moterys – reikšmingai prasčiau nei vyrai. Mūsų tyrime, moterų, kurios turi hormoninę spiralę, gebėjimai atlikti erdvinę manipuliaciją mintyse beveik nesiskyrė nuo vyrų“, – sako mokslininkė ir priduria, kad tyrimą dar reikėtų pakartoti.

Paminėtina, kad tokiuose tyrimuose, kuriuos atlieka R. Grikšienės komanda ir kiti neuromokslininkai, visuomet yra svarbus kontekstas. Lietuviai pastebėjo, kad moterų kognityviniams gebėjimams įtaką gali daryti ir jų emocinė savijauta.

„Be to, šiame tyrime kombinavome emocijų ir erdvinių gebėjimų užduotis ir pastebėjome, kad neigiamų vaizdų sukeltas emocinis sužadinimas reikšmingai pablogino moterų (nepriklausomai nuo to, ar jos vartojo hormoninę kontracepciją, ar ne), bet ne vyrų erdvinius gebėjimus. Taigi vėl – labai svarbus kontekstas.“

Paauglystė – itin jautrus gyvenimo periodas

Kai kuriose pasaulio šalyse hormoninės piliulės pradedamos vartoti nuo tokio ankstyvo amžiaus kaip 13 metų. Pavyzdžiui, jas vartoja viena iš penkių 13–18 metų amžiaus amerikiečių mergaičių.

Anot dr. R. Grikšienės, kai kurios jų net nesužino, koks yra normalus jų mėnesinių ciklas. Tačiau tai nėra blogiausia. Mokslininkė primena, kad būtent nuo 9–13 metų iki beveik 20 m. ypač aktyviai formuojasi smegenys. Pačios paskutinės formuojasi kaktinės sritys, kurios susijusius su emocijų reguliacija, asmenybės bruožais, sprendimų priėmimu.

Todėl paauglystė yra itin jautrus žmogaus gyvenimo periodas, kai hormoninė kontracepcija gali turėti ne tokį poveikį, kaip tikėtasi.

„Moterų, hormoninę kontracepciją pradėjusių vartoti anksti paauglystėje – 15–18 metų, grupėje depresijos požymių, antidepresantų vartojimo, blogos nuotaikos atvejų matoma daugiausiai, netgi yra populiacinis tyrimas, rodantis sąsajas tarp hormoninės kontracepcijos vartojimo ir polinkio į savižudybes.

Bet visi šie tyrimai yra retrospektyviniai – mokslininkai surenka informaciją iš medicininių kortelių, ką moterys vartojo ir kokia jų sveikata, tad iš tokių tyrimų negalima pasakyti tiksliai, ar problemos nulemtos kontracepcijos, ar moterų gyvenime anksčiau buvo kažkas, dėl ko visa tai išsivystė“, – sako pašnekovė.

Nors neigiamą hormoninės kontracepcijos poveikį paauglėms įrodantys tyrimai kol kas dar turi trūkumų, dr. R. Grikšienė neabejoja – paauglystė yra itin jautrus periodas, tad manipuliuoti hormonais reikėtų atsargiau.

„Labai drąsu tuo metu, kai viskas – fiziologinė dalis ir smegenys – vystosi, dirbtinai pakeisti hormonų lygį“, – įsitikinusi VU docentė.

Kai kurios moterys iš prigimties yra jautresnės hormonų pokyčiams

Hormoninės kontracepcijos poveikis priklauso ne tik nuo amžiaus, bet ir nuo individualių moterų savybių.

Dalindamasi įspūdžiais iš neseniai vykusio renginio, kuriame buvo susirinkusios pagrindinės smegenų ir hormonų sąsajas Europoje tyrinėjančios mokslininkės, dr. R. Grikšienė prisimena ilgą laiką hormoninės kontracepcijos poveikį smegenims tiriančios švedų mokslininkės gydytojos ginekologės žodžius.

„Ji pasakė, kad kai moteris vartoja hormoninę kontracepciją, ji nuolat yra lyg nėščia arba nuolat jaučia PMS (priešmenstruacinį sindromą). Tačiau juk ne visos jaučia specifinius požymius nėštumo ar PMS metu, todėl ir hormoninės kontracepcijos poveikio negalima vertinti pagal visas: vienos yra jautresnės, stipriau reaguoja, o kitoms – viskas gerai“, – teigia VU GMC neuromokslininkė.

Pašnekovė atskleidžia, kad viena iš priežasčių, kodėl kai kurios moterys gali jautriau reaguoti į hormoninės kontracepcijos priemones, yra jų jautrumas hormonų pokyčiams, todėl, per gyvenimą kintant hormonų balansui, tokioms moterims neretai išsivysto depresija. Ir tai stebima netgi tuomet, kai moterys nevartoja papildomų hormonų.

„Depresija gali būti apytiksliai suskirstyta į lytiniams hormonams nejautrią ir jautrią. Pastarosios grupės moterims pirmi depresijos požymiai atsiranda paauglystėje, tokios moterys gali būti labai jautrios premenstruaciniu periodu (...). Yra tyrėjų, spėjančių, kad tokios moterys turi didesnį polinkį į depresiją po gimdymo. Tai dar nėra įrodyta, bet kaip tik šiuo metu vyksta rimti tyrimai (...). Ir tuomet perimenopauziniu ir menopauzės periodu, kai lytinių hormonų lygis staiga nukrinta, vėl didesnė tikimybė atsirasti depresijos simptomams.

Manoma, kad visa tai gali būti susiję – visą gyvenimą viena moteris gali būti jautresnė hormonams, o kita – ne. Tai yra tie individualūs dalykai, apie kuriuos kalbu“, – teigia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. R. Grikšienė.

Pasak jos, paauglystės periodas ar jautrumas hormonams yra tik kelios iš daugelio priežasčių, lemiančių vienų moterų didesnį jautrumą hormoninei kontracepcijai nei kitų.

Tai yra labai individualu, sako mokslininkė, todėl, jei hormoninę kontracepciją vartojanti moteris patiria su tuo susijusių neigiamų simptomų, galima išeitis būtų keisti hormoninę kontracepciją, pasirinkti tabletes, turinčias kitokių progesterono pakaitalų arba mažesnę / didesnę sintetinio estrogeno dozę.

LRT publikacija