Kaune įamžinta nacionalinės kinematografijos pradžia Lietuvoje

Kaunas

Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Reporteris MindaugasŠaltinis: Etaplius.lt

199025

Tarpukariu pastatyto ir iki šiol savo pirminės paskirties nepakeitusio kino teatro „Romuva“ prieigose, Laisvės alėjoje, antradienį atidengta dailininko Kęstučio Balčiūno sukurta skulptūra „Pirmas filmas“.

Šiuo meniniu kūriniu įamžinama nacionalinės kinematografijos pradžia Lietuvoje, skelbia Kauno miesto savivaldybė. Prie „Romuvos“ atidaryta ir pirmajam lietuviškam vaidybiniam filmui skirta lauko nuotraukų paroda.

Improvizuotose iškilmėse antradienį prisiminta, kad 1895-aisiais gruodžio 28-ąją broliai Ogiustas ir Lui Liumjerai Paryžiaus kavinėje „Salon Indien du Grand Cafe“ pirmą kartą viešai surengė kinematografijos seansą, kuriame buvo parodyti jų filmai: „Darbininkų išėjimas iš Liumjerų gamyklos“ ir „Traukinio atvykimas į stotį“. Nuo tada gruodžio 28-oji minima kaip tarptautinė kino diena.

O šiemet suėjo 90 metų nuo pirmojo lietuviško vaidybinio viso metražo filmo „Onytė ir Jonelis“ sukūrimo. Deja, iki mūsų dienų filmo, kuriame filmavosi neprofesionalūs aktoriai, kopija neišliko (teigiama, jog pražuvo kažkur Amerikoje). Užtai dabar Onytės ir Jonelio nufilmuotą įstoriją iš dalies primins prie „Romuvos“ pastatyta skulptūra „Pirmasis kinas“ – du smalsūs berniukai, žvelgiantys pro operatoriaus kameros akutę ir bandantys išsiaiškinti iki tol neregėtą kino stebuklą.

„Dviejų kaimo berniukų emociją – nuostabą, pamačius tų laikų kosminį objektą, pasirinkau kaip pagrindinę mintį. Šiais laikais sukurti skulptūrą nėra lengva, nes jų yra daug ir įvairių, o žmonės nori kažko naujoviško“, – kalbėjo skulptorius K. Balčiūnas. „Pirmas kinas“ – trečias šio autoriaus kūrinys, papuošęs Kauno miesto centrą. Ypatinga ir vieta, kurioje ši skulptūra įkurdinta.

„Romuva“ – ne tik vienintelis nuo tarpukario išlikęs Kauno kino teatras, bet ir labai svarbus kultūrinis objektas plačiąja prasme. Šiam valstybės saugomam kultūros paveldo objektui suteiktas „Europos paveldo ženklas“. „Romuva“, kaip vienas iš Kauno modernizmo architektūros simbolių, pretenduoja patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Tarpukario verslininkų Antano ir Petro Steikūnų pastangomis pastatytas ir įrengtas moderniausias ir didžiausias kino teatras to meto Lietuvoje duris atvėrė paskutiniais Pirmosios Lietuvos Respublikos metais. Nors „Romuvos“ istoriją žymėjo daug radikalių pokyčių – autoritarinės ir totalitarinės valdžios įsigalėjimą, turinio kontrolę, privatizacijos iššūkius, išnykimo grėsmę, – šiandien „Romuva“, pasak jos atstovų, verčia naują istorijos puslapį.

2016-aisiais pradėta legendinio kino teatro rekonstrukcija. Jo atgimimą lemia baigiamas įgyvendinti projektas „Kauno kino centro „Romuva“ kultūros paveldo objekto aktualizavimas, jį įveiklinant, optimizuojant ir keliant paslaugų kokybę“. Kiek daugiau nei milijonas eurų projektui skirta pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų priemonę „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus“. Likusias lėšas skyrė Kauno miesto savivaldybė, kuriai šiandien nuosavybės teise priklauso vienintelis likęs buvusios laikinosios sostinės kino teatras.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt