Operatoriui - „viršūnėlės“, gyventojams – tuštinamų piniginių perspektyva

Marijampolės apskrities komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje – vėl skandalas: pernai pavasarį pradėjusi veikti komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamykla rugsėjo pabaigoje buvo uždaryta ir surinktų komunalinių atliekų rūšiavimui nepriima.Marijampolės apskrities komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje – vėl skandalas: pernai pavasarį pradėjusi veikti komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamykla rugsėjo pabaigoje buvo uždaryta ir surinktų komunalinių atliekų rūšiavimui nepriima.

BMA gamykloje – valdžios „desantas“

Rugsėjo pabaigoje Tarybos Aplinkos ir kaimo reikalų komiteto iniciatyva „gaisro gesinti“ prie esančių šalia regioninio sąvartyno BMO išsilaipino solidus desantas – Tarybos narių, Marijampolės atliekų tvarkymo centro ir Marijampolės savivaldybės administracijos atsakingų specialistų bei vadovų.

Pasak komiteto pirmininko G. Akelaičio, reikėjo išsiaiškinti padėtį vietoje, nes ji tampa grėsminga ne tik aplinkosaugai, bet ir piliečių piniginei: realu, kad komunalinių atliekų tvarkymas ir vėl gali pabrangti.

Po metų - kaip sovietiniame sąvartyne

BMO gamykloje teko lankytis maždaug prieš metus, vos pradėjus jai veikti. Tuomet įmonės direktorius Antanas Mieliauskas teigė, kad pagal pajėgumą įrenginiai gali apdoroti iki 65 tūkst. tonų komunalinių atliekų per metus, t.y. daugiau nei pustrečio šimto tonų per parą. Gamykloje buvo įdarbinti 25 žmonės.

Direktorius labai detaliai aiškino, kokie procesai čia vyksta ir koks galutinis jų rezultatas: supresuojamos ir supakuojamos antrinės žaliavos, kurios bus parduodamos perdirbimui. Dalis išrūšiuotų komunalinių atliekų taps kuru (pasak pašnekovo, kai bus kur deginti). O į sąvartyną pateks tik likučiai – tai, ko negalima perdirbti ar sudeginti. Jų, kaip teigė direktorius, negalės būti daugiau kaip 18 proc. skaičiuojant nuo patekusio į BMA įrenginius mišrių komunalinių atliekų kiekio.

Deja, tai, ką BMA pamatėme ketvirtadienį, kaip diena ir naktis skyrėsi nuo to, kas buvo prieš metus. Pagal dvoką BMA gamykla pranoksta sovietinių laikų dabar jau likviduotą sąvartyną, o teritoriją „puošia“ keliomis eilėmis ir aukštais surikiuoti balti, tarpais jau praplyšę pakai su atliekomis, kurios pagal numatytą schemą turėjo tapti kietuoju atsinaujinančiu kuru (KAK) ir deginamos, prieš tai atitinkami paruošus (homogenizavus ir sertifikavus).

Nesutampa KAK-o „koncepcijos“

Būtent dėl šito KAK-o (o gal dar „nekako“), kaip aiškėja, pirmiausia nesutaria Marijampolės atliekų tvarkymo centras (MAATC) ir BMA gamykla.

BMA gamyklos direktoriaus A. Mieliausko teigimu, visas šis „turtas“ ir yra tikras KAK-as, ir jį sutvarkyti privalo. MAAT centras.

MAAT centro direktorius Algirdas Bagušinskas, remdamasis sutartimi dėl atliekų rūšiavimo ir atitinkamais Aplinkos ministerijos dokumentais, įrodinėja, jog būtent BMA gamyklos operatorius „NEG Recycling“ savo darbo iki galo neatlieka: į polietileno plėvelę supakuotos ir sukrautos išrūšiuotos degios atliekas – toli gražu dar ne KAK-as.

Dėl šių ir kai kurių kitų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo MAAT centras operatoriui yra pareiškęs pretenzijas ir kreipęsis į teismą su ieškiniais, kurių bendra suma viršija milijoną eurų.

Per metus – daugiau nei milijonas eurų

MAAT centras BMA įrenginių operatoriui bendrovei „NEG Recycling“ už kiekvieną atvežtą ir apdorotą atliekų toną moka 20 eurų (be PVM). Per mėnesį BMA kasą papildo 70-90 tūkst. eurų. Tai pinigai, kuriuos iš gyventojų surenka MAATC už komunalinių atliekų tvarkymą ir visos europinės sistemos išlaikymą.

Už šią sumą, MAAT centro atstovų teigimu, bendrovė „NEG Recycling“ pagal pasirašytą sutartį turėtų sutvarkyti visas surinktas mišrias komunalines atliekas – tik 18 proc. turėtų pasiekti sąvartyną.

Tačiau procentai šiek tiek kitokie. „NEG Recycling“ išsirūšiuoja 2 proc. antrinių žaliavų, kurias realizuoja, ir tai yra jos verslo pajamos. Kita atskiriama dalis - žaliųjų atliekų, iš kurių „gaminamas“ techninis kompostas (stabilatas) – jis atsiduria sąvartyne ir naudojamas vadinamiesiems perdengimams. Tokiu būdu sąvartyną pasiekia apie 60 proc. atliekų.

Pagal sutartį su MAATC į sąvartyną galima atvežti iki 18 proc. atliekų, kurios niekam netinka ir lieka po jų rūšiavimo. Sudėjus išeitų, kad į sąvartyną patenka beveik 80 proc. visų Marijampolės apskrities komunalinių atliekų.

„NEG Recicling“ dalintis nenori...

Likęs kiekis (apie 20 proc.) - tai BMA operatoriaus sukauptos degiosios atliekos, dėl kurių ir kilo visas šis „kipišas“. Nors sutartyje su MAAT centru numatyta, kad visas atvežtas komunalines atliekas apdoroja MBA operatorius, t.y. „NEG Recycling“, pastarasis įrodinėja, jog degiosiomis atliekomis turi pasirūpinti MAATC, o bendrovės įsipareigojimai pasibaigia jų atskyrimu ir supakavimu.

Paprasčiau tariant, dirbama pagal principą: priimu atliekas, paimu pinigus, išsirenku tai, kas naudinga, o kas liko – grąžinu...

Ką toks principas reiškia gyventojams? Nieko naujo, išskyrus didesnius mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą. Šiuo atveju – tai „priedas“ už jų sudeginimą.

Kaip jau minėta, už priimtas ir išrūšiuotas komunalines atliekas MAAT centras per metus daugiau nei milijonu papildo „NEC Recycling“ kasą. Dalis šių pinigų, MAAT centro atstovų teigimu, ir turėtų būti skirta galutiniam degių atliekų paruošimui deginti, t.y. pavertimu KAK. Ir tai turi padaryti operatorius. Bet operatorius purtosi: esą KAK jau paruoštas. Ir kaip nesipurtys: juk gautais pinigais tektų dar su kažkuo pasidalinti... O pavyzdžiui, Klaipėdos atliekų deginimo gamykloje „Fortum“ ši paslauga įvertinta 40 eurų už toną.

Vietoje P.S.

Atliekų rūšiavimo ir perdirbimo gamykla buvo bene paskutinis objektas, plėtojant europietišką komunalinių atliekų tvarkymo sistemą Marijampolės regione. Apytikriai po pusantrų metų darbo BMA operatorius, ėmęs nemažus pinigus ir sukrovęs „kako-nekako“ barikadas, komunalinių atliekų priėmimą nutraukė, gyventojams palikdamas vis realesnę didesnių mokesčių perspektyvą. Tiksliau – prievolę dar kartą sumokėti už paslaugas, kurių, kaip teigia teismuose šį ginčą sprendžiančio MAAT centro atstovai, BMA operatorius „NEG Recycling“ nesuteikė.

Tad dabar, kaip ir iki BMA įrenginių atidarymo, komunalinės atliekos vėl keliaja tiesiai į sąvartyną...