Rugsėjo 1-oji – tai neeilinė šventė. Tai – diena, kurioje susipina sena pabaiga ir nauja pradžia. Drauge su vasara palydime praėjusius mokslo metus, o su jais – tam tikrus žmones, iki paskutinės raidės ir skyrybos ženklo perskaitytus mokyklinius vadovėlius, visomis ląstelėmis išgyventas emocijas ir lyg po jūrą skersai, išilgai išbraidytas mokslines tiesas. Ten, praeity, taip pat paliekame klaidas, kurių padariniai mus užgrūdino kaip jaunas asmenybes bei įteikė daug naudingų pamokų ateičiai – naujiems mokslo metams. Lydimi pirmųjų rudens pėdsakų, lyg rašto, kurį, atrodo, dar ką tik rašėme basomis kojomis karštame vasaros smėlyje, sugrįžtame į mokyklą.