Susitarimuose su vaikais įsakmus tonas neveikia – svarbu būti tinkamo elgesio pavyzdžiu

Lietuva

pixabay.com nuotr.

EtapliusŠaltinis: Etaplius.LT

298323

Kas gali padėti vaikams nuo mažens geriau suprasti, kad greta mūsų teisių visada yra atsakomybės – vis dažniau įvairiose gyvenimo srityse keliamas klausimas, vaiko teisių gynėjai susirūpinimą girdi iš tėvų, mokytojų.

Vaiko teisių gynėja psichologė Rasa Jankūnaitė laikosi požiūrio, kad tokios vaiko būdo savybės, kaip pareigingumas ir atsakingumas, ugdomos rodant tinkamą pavyzdį šeimoje, visuomenėje.

„Nuo mažens vaikas yra smalsus aplinkai, įsimena šalia esančių žmonių elgesį ir jį atkartoja. Todėl augančiam vaikui svarbu matyti, kad šeimoje, artimųjų rate, mokykloje ir kt. suaugusiųjų žodžiai sutampa su jų veiksmais.

Beje, vaikas imlus ne tik geriesiems, bet ir netinkamiems pavyzdžiams – tad priešpriešos tarp suaugusiųjų elgesio ir išsakomų minčių neturėtų kilti“, – kalba psichologė.

Padėkime vaikui suprasti, kad atsakomybių turi visi

Pasitaiko, kad kalbant su vaiku apie jo atsakomybes, tiesiog paliepiama: „sutvarkyk“, „paruošk“ ir t. t. O kartais patys suaugusieji nesilaiko taisyklių, kurių besąlygiško priėmimo tikisi iš vaiko. Visa tai formuoja tam tikras vaiko nuostatas.

„Pavyzdžiui, netinkamas tėvų tonas vaikui gali sukelti įvairiausius jausmus – nuo nuolankumo iki maištavimo, net ir kai aptariame kasdienius sūnaus ar dukros darbelius – kasryt pasikloti lovą ar pavedžioti šunį. Juk nė vienam nėra malonu, kai su mumis kalbama įsakmiai, ir vaikai čia ne išimtis“, – sako vaiko teisių gynėja.

Taip pat vaiko elgesiui yra reikšmingos tėvų išsakomos mintys, santykiai su aplinkiniais, jų kasdieniai įpročiai. Jeigu tėvai ragina sūnų ar dukrą valytis dantis ryte ir vakare, patys tą reguliariai turi daryti. Jeigu norima, kad atžala į mokyklą išeitų papusryčiavusi, tegul pusryčiai tampa šeimos ritualu.

Pasak psichologės, svarbu, kad vaikas suvoktų: ne tik jis turi pareigų ir atsakomybių – skirtingų jų turi kiekvienas šeimos narys ar bet kuris kitas žmogus.

Pamėginkime atsakomybes padaryti patraukliomis

Nuo mažų dienų formuojami vaiko įpročiai ir kuriama rutina ilgainiui vaikui taps savaime suprantami. Vaiko atsakomybės, įsipareigojimai, užduotys jam gali tapti netgi patraukliomis.

Laikytis žodžio, sutartu laiku grįžti namo ar prisidėti prie bendrų buities darbų šeimoje, įsitikinusi pašnekovė, iš vaiko ypatingų pastangų nereikalaus, jeigu dėl jų sutarsime su vaiku, gebėsime argumentuoti, kodėl kažko iš jo tikimės ir visada atliepsime jo nuomonę.

R. Jankūnaitė pataria nebijoti kompromisų, nes tokiu būdu pasiekti pavyks kur kas daugiau, nei vien tikintis paklusnumo iš vaiko.

Ji sako, kad šeimos santykiuose visada padeda lengvumas bei kūrybiškumas, žaidimo elementai, o aptariant vaiko atsakomybes šeimoje, galima pasiūlyti, kad keletą jų atžala sugalvotų ir tėvams.

Vaiko teisių gynėja tiki, kad tai padidins vaiko įsitraukimą ir motyvaciją: „Kai sujungsime šeimos narių siūlymus į vieną, tada jie veiks.“

Ieškokime savo šeimai priimtinų būdų sutarti

Vaikui augant, daugėja jo atsakomybių bei prisideda naujų socialinių vaidmenų. Todėl pravartu sūnų ar dukrą nuolat edukuoti, aptarti jam augant ir bręstant besikeičiančias atsakomybes, nepriskirti jų vienašališkai.

Taip pat verta atminti, kad kiekviena šeima labai individuali. O santykį šeimoje lemia daugybė veiksnių. Tokių kaip šeimos modelis, vaiko amžius, emocinė branda, tarpusavio ryšys ir kiti.

Šiandien mūsų vaikai drąsūs, žingeidūs, turintys savo nuomonę. Tad psichologė suaugusiesiems pataria visų pirma gerbti vaiko nuomonę ir jo teises bei drąsiai ieškoti šeimai priimtiniausių būdų susitarti svarbiais klausimais.

Visa tai padės vaikui mokytis atsakingumo, sustiprins jį kaip asmenybę.

Kaip stiprinti vaiko pareigingumą ir atsakingumą?

*Vaiko pareigos jausmą ugdo tinkamas tėvų pavyzdys. Svarbu būti tais, iš kurių vaikas gali mokytis.

*Suaugusiųjų elgesys turi sutapti su jų išsakomomis mintimis. Derėtų būti atsakingais kalbant ir veikiant.

*Apie atsakomybes pravartu tartis ir diskutuoti su vaiku. Tam, kad sprendimai veiktų, jų nevalia priimti vienašališkai.

*Naudinga pasitelkti kompromisus. Taip pasieksime daugiau nei vien reikalaudami.

*Venkime įsakmaus tono. Netinkamas tonas gali sukelti vaiko priešpriešą.

*Klaida savo vaiką lyginti su kitais. Juk mums svarbu pasakyti, ko iš jo tikimės, o ne kas nepatinka.

*Apie pareigas kalbėkime atvirai ir žaismingai. Pagarbus tėvų santykis kuria šiltą, pasitikintį abipusį emocinį ryšį.

*Skatinkime ir apdovanokime vienas kitą. Priežasčių tam yra daug: žodžio laikymasis, pagalba, empatija.

Kilus klausimams, kviečiame žmones pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt