Prakaituojančios pėdos – opi problema: kaip su tuo kovoti?

Intensyvus fizinis krūvis, antsvoris, stresas, karštas oras, įvairios sveikatos būklės gali lemti didesnį prakaitavimą. Deja, tai neretai priverčia jaustis nejaukiai ir ieškoti būdų, ką padaryti, kad neatsirastų nemalonus prakaito kvapas, ant drabužių nesimatytų dėmių. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė paaiškina, kodėl prakaitas turi kvapą ir kaip pasirūpinti šiltuoju sezonu daugiausiai prakaituojančiomis galūnėmis – pėdomis.

Kiekvienas prakaituoja skirtingai

Vaistininkė įvardija, kad kiekvienas žmogus prakaituoja skirtingai, kadangi šis fiziologinis reiškinys priklauso nuo daugybės skirtingų faktorių. Pavyzdžiui, vyrus prakaitavimas vargina labiau nei moteris, kadangi jų prakaito liaukos veikia aktyviau. Taip pat stipriau prakaituoja antsvorį turintys žmonės – dėl didesnės kūno masės, kūnas reikalauja daugiau energijos atsivėsinti.

„Prakaitavimas yra natūralus, kasdienis aspektas, o kiekvienas sveikas, suaugęs žmogus per parą išskiria maždaug 500 ml prakaito. Prakaituojant kūnas atvėsta, todėl jis yra svarbus termoreguliacijai bei odos pH palaikymui. Negana to, kartu su prakaitu iš organizmo pasišalina įvairūs medžiagų apykaitos produktai, tokie kaip vanduo, druskos, kai kurie vaistai. 

Visgi, jei pastebime, kad prakaitavimas vargina dažniau nei įprastai, ypač naktį, organizme gali slypėti kita būklė, pavyzdžiui, mažakraujystė, onkologinių susirgimų užuomazgos, vitamino D trūkumas, hormonų disbalansas. Padidėjęs prakaitavimas taip pat gali įspėti, kad yra sutrikusi skydliaukės veikla, tad kyla cukrinio diabeto ar infekcijų rizika. Tokiais atvejais reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – sako vaistininkė j. Aganauskaitė Žukaitė.

Ji atkreipia dėmesį, kad priešingai nei yra įsitikinę daugelis, pats prakaitas kvapo neturi. Nemalonų kvapą dažniausiai lemia ant odos įsikūrusios bakterijos. Kvapui įtaką daro ir tai, ką valgome ir geriame, ar turime žalingų įpročių. Tarkime, valgant daugiau česnako ar svogūno, prakaituojant galima justi jų kvapą, kvapo intensyvumą lemia ir vartojamų produktų aštrumas. Taip pat, žmonių, turinčių inkstų funkcijos sutrikimų ar sergančių cukrinių diabetu prakaito kvapas gali priminti acetoną. Vaistininkė priduria, kad streso, įtampos ar jaudulio sukeltas prakaitavimas dažniau būna nemalonesnis, nei po sporto treniruotės.

Kokią priemonę pasirinkti?

Pažastys, kojos ir delnai yra dažniausiai prakaituojančios kūno zonos, tačiau būdų išvengti nemalonių situacijų – apstu. Jei prakaitavimas slepia kitas sveikatos būkles, būtina jas sukontroliuoti ar gydyti, tada prakaitavimo aspektas taip pat susitvarkys, o jei prakaitavimas yra nulemtas genetikos ar gyvenimo būdo, gali išgelbėti tik atitinkamos higienos laikymasis.

„Vaistinėse bei įvairiose kitose prekybos vietose galima įsigyti įvairių priemonių, net specialių įklotų, sugeriančių prakaitą. Negana to, kai kur atliekamos specialios botulino toksino injekcijos į labiausiai prakaituojančias kūno vietas. Žinoma, paprasčiausia naudoti vietines prakaitui kontroliuoti skirtas priemones, pavyzdžiui, dezodorantus ar antiperspirantus, nes jos finansiškai lengviausiai prieinamos. Dezodorantai panaikina prakaito kvapą, dėl sudėtyje esančių kvapniųjų medžiagų, tačiau prakaitavimo nemažina, o antiperspirantai – mažina prakaito gamybą neleisdami jam prasiskverbti pro odą, tačiau kvapo nepakeičia. Pagrindinė pastarųjų sudedamoji dalis yra aliuminio druska, tad gali šiek tiek dirginti odą“, – sako J. Aganauskaitė-Žukaitė.

Vaistininkė pabrėžia, kad iš gausybės rinkoje siūlomų produktų išsirinkti labiausiai tinkantį gali būti sudėtinga, todėl reikėtų atsižvelgti ne tik į jų funkcijas, bet ir veikliąsias medžiagas bei sudėtį. Sausos ir jautrios odos savininkams, produktuose reikėtų žvalgytis drėkinančių, odą saugančių medžiagų, pavyzdžiui parafino, šlapalo, vitaminų E, A,  glicerino formų. Norintiems dezinfekuoti – cinko, antimikrobinių medžiagų, propano, pieno rūgšties.

Kova su nemaloniu kvapu

Ji paaiškina, jog kalbant apie prakaito kvapą, svarbu sveika ir subalansuota mityba, dažnas prausimasis ir tinkamų priemonių naudojimas. Jei nusiprausti galimybės nėra, galima kartu su savimi karštą dieną nešiotis drėgnas, odai skirtas, servetėles. Po prausimosi ar servetėlių naudojimo, reikėtų leisti odai gerai nudžiūti ir tik tuomet tepti dezodorantą, antiperspirantą ar kremą nuo prakaitavimo.

„Prakaituojančioms pėdoms daug naudos gali suteikti druskos, vaistažolių ir žolelių, tokių kaip šalavijo ar vaistinės ramunės, vonelės. Į batus papildomai galima įberti specialios pudros ar papurkšti purškikliu, kas padės ilgiau išsaugoti pėdų gaivumą ir išvengti nemalonaus kvapo. Patogiu pasirinkimu išlieka ir kvapnūs vidpadžiai batuose“, – sako vaistininkė.

J. Aganauskaitė-Žukaitė atkreipia dėmesį, kad nekontroliuojant didelio prakaitavimo gali grėsti ir kitos su tuo susijusios problemos, pavyzdžiui, odos bei nagų grybelis, kitos infekcijos. Anot vaistininkės, gausiai prakaituojančios pėdos praranda daug drėgmės, todėl rekomenduojama naudoti pėdų kremus su apsauga nuo grybelių, arba dezinfekuojančius avalynės purškalus. Taip pat patariama avėti laisvesnius natūralios odos ar atvirus batus ar basutes, šlepetes, kad kojos galėtų vėdintis ir mažiau drėkti.

„Labai svarbu mūvėti tik natūralaus pluošto, pavyzdžiui, medvilnės kojines, dezinfekuoti nešiojamos avalynės vidų, kelis kartus per dieną prausti kojas po vėsiu, tačiau ne šaltu vandeniu. Dažnai manoma, kad apsiprausus šaltu vandeniu, mažiau prakaituosime, tačiau anaiptol – šaltas vanduo dar labiau skatina prakaitavimą. Siekiant malonesnio kojų kvapo pravartu naudoti bemuilį prausiklį, vengti perdirbtų produktų, aštraus kvapo prieskonių, svogūnų, česnakų, šokolado, alkoholio, maisto ir gėrimų, turinčių kofeino“, – patarimais dalijasi vaistininkė.