Sąjūdžio prieš Astravo AE suvažiavime raginama budinti žmonių sąmonę

Vilnius

Pirmasis Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę suvažiavimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt

118021

Šeštadienį Seime vyksta pirmasis Sąjūdžio prieš Astravo AE suvažiavimas. Jame sveikinimo kalbą sakęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pažymėjo, kad kaimyninės šalies Baltarusijos pasienyje su Lietuva statoma elektrinė yra nenuginčijama grėsmė.

Renginyje kalbą sakęs profesorius Vytautas Landsbergis tvirtino, kad Lietuva negali tylėti dėl Astravo AE statybų. Tai, pasak jo, reikštų kapituliaciją.

Tuo tarpu Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič taip pat išreiškė palaikymą Lietuvai. Jos teigimu, būtina žadinti žmonių sąmonę.

V. Pranckietis: nebėra prasmės diskutuoti, kas buvo padaryta arba ne

„Astravo AE tiesioginė grėsmė Lietuvai, ES ir pačiai Baltarusijai yra neginčijamas faktorius“, – šeštadienį Seime surengtame Sąjūdžio prieš Astravo AE pirmajame suvažiavime sakė V. Pranckietis.

ES šalių vienybė sprendžiant Astravo AE problemas, kalbėjo V. Pranckietis, yra vienas iš būdų užtikrinti regiono saugumą.

„Kviečiu visus mūsų partnerius (...) išlaikyti spaudimą Baltarusijai, kad būtų užtikrintas aukščiausias saugos standartų laikymasis Astravo AE“, – teigė Seimo vadovas.

„Šiandien jau nebėra prasmės vieniems su kitais diskutuoti, kas buvo padaryta, o kas – galbūt ne. Turime vienydamiesi padaryti tai, kas įmanoma ir būtina. Būtina išnaudoti visas likusias politines, teisines ir technines priemones, kad šiam projektui nebūtų leista pradėti veikti, neatsižvelgiant ar tiesiog ignoruojant saugumo ekspertų išvadas ir perspėjimus“, – pridūrė V. Pranckietis.

V. Landsbergis: tylėjimas reikštų kapituliaciją

Po V. Pranckiečio kalbą sakęs prof. V. Landsbergis pabrėžė, kad Lietuvos pasipriešinimas Astravo AE yra Baltarusijos gynimas nuo Rusijos įtakos.

„Kol būsim, tol priešinsimės. Avinėlių tylėjimas būtų kapituliacija“, – sakė V. Landsbergis.

„Jei Astravas pažadins mus gyventi, o dar – dorai gyventi, tai bus didžioji to monstro nauda“, – tęsė kalbą jis.

Kartu profesorius pabrėžė, kad, jo teigimu, Lietuvos pasipriešinimas Astravo AE – tai Baltarusijos nepriklausomumo gynyba.

„Astravo AE arba Baltarusijos atominė elektrinė Astrave, tai paskutinė kryžkelė likimo nukamuotai sesei Baltarusijai. Išlikti Rusijos pašonėje ar ištirpti? Astravas akivaizdžiai sumanytas ne vien kaip kerštas nepriklausomai Lietuvai, bet ir tam, kad Baltarusijos neliktų. Mes norim, kad liktų“, – pridūrė V. Landsbergis.

S. Aleksijevič: Astravo AE statytojai nepasimokė iš Černobylio tragedijos

Tuo tarpu Sąjūdžio prieš Astravo AE iniciatoriams Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič telefonu perdavė savo palaikymą. Kalbėdama apie atominės energetikos grėsmes ji prisiminė savo apsilankymą Černobylyje.

„Aš mačiau žemę, iš kurios jau žmogus pasišalino ir ten grįš galbūt po daug šimtmečių“, – prisiminimais dalijosi Nobelio premijos laureatė.

Jos teigimu, Astravo AE statytojai nepasimokė iš Černobylio tragedijos.

„Kai sužinojau apie Astravo statybą, man buvo akivaizdu, kad žmonija nepasimokė iš Černobylio ir eilinį kartą supratau, kad tie, kurie visą tai sumanė ir tai vykdo, visiškai nepaiso Černobylio pamokų“, – kalbėjo S. Aleksijevič.

Ji taip pat pabrėžė, kad Astravo AE Baltarusijoje – Kremliaus projektas. Tai, konstatavo S. Aleksijevič, rodo Rusijos nepilnavertiškumo kompleksą.

„Kremlius dabar vysto tokią politiką ir ją vysto tokie žmonės, kurie su niekuo nesiskaito. Tai tam tikras nepilnavertiškumo kompleksas“, – teigė Nobelio premijos laureatė, paraginusi budinti žmonių sąmonę.

„Manau, kad galime organizuotai daryti spaudimą Kremliui. (...) Reikia savo žmonių supratimą gerinti, kad jie suvoktų, kas atsitiks, jei elektrinė sprogs. Jeigu tai nesprogs dabar, galbūt tavo anūkai tai patirs. Taigi, reikia vystyti žmonių sąmonę“, – pridūrė S. Aleksijevič.

Renginio metu palaikymą iniciatyvai priešintis Astravo AE paleidimui išreiškė ir įvairios užsienio lietuvių bendruomenės, taip pat buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas. Jų teigimu – reikšti susirūpinimą ir kovoti už regiono saugumą niekada nevėlu.

Kalbėdamas P. Klimkinas suabejojo, ar tolimesni Baltarusijos vadovai eis Vakarų link. Dėl to, pasak buvusio Ukrainos užsienio reikalų ministro, Lietuva turi išreikšti savo poziciją aiškiai.

„Jums reikia sukurti tokį paketą bausmių ir paskatų, kad jis būtų veiksmingas“, – ragino P. Klimkinas.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt