Skolų išieškojimas: priminimas apie skolą – prievolė ar geranoriškumas?

Vilnius

www.freepik.com nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

111442

„Gerbiamas kliente,

Džiaugiamės, kad esate mūsų įmonės klientas ir tikimės abipusiai naudingo bendradarbiavimo ateityje.

Tuo pačiu norime Jums priminti, kad greičiausiai dėl neapdairumo, Jūs vėluojate apmokėti už paslaugas. Pateikiame Jūsų pradelstų neapmokėtų PVM sąskaitų-faktūrų sąrašą“. Neatsiskaičius per tam tikrą laiką bus pradėtas oficialus skolų išieškojimas, Jūsų duomenys bus perduoti trečiosioms šalims.“

Tokio ar panašaus pobūdžio laiškai yra siunčiami skolininkui, norint priminti apie susidariusią nemalonią situaciją, kuriai, neišsisprendus, bus imtasi tolimesnių veiksmų. O ar kreditorius privalo tai daryti? Ar privaloma įspėti skolininką apie susidariusią skolą?

Etatinių pažeidėjų kasta

Daugeliu atveju, skolos – ne tik finansinė, bet ir socialinė, psichologinė skolininko problema. Pasitaiko verslų, įmonių, ar asmenų, kuriems gyvenimas skolose yra natūrali būsena, kasdienybė. Bendrąja prasme skolų išieškojimas – priemonių ir procedūrų visuma, kuriomis kreditorius siekia vieno tikslo – iš skolininko atgauti skolą. Rūpintis skolos grąžinimu po to, kai skolininkas pažeidžia pareigą tinkamai vykdyti prievolę – apmokėti už atliktus darbus, yra natūralus ir normalus apdairiai besielgiančio ir savo pažeistus interesus ginančio asmens elgesys. Deja, pats skolų išieškojimas nėra labai lengvas ir paprastas procesas. Yra kategorija žmonių, kuriuos drąsiai galima vadinti piktybiniais skolininkais, juos be galo sunku išgąsdinti, paveikti. Tai yra asmenys, kurie nebijo nieko, prasiskolinę patys, baugina tuos, kurie jiems kažkada padarė gera. Formuojasi vadinamųjų „etatinių“ pažeidėjų kasta, tai reiškia, kad skola auga, o ją atgauti tikimybė menka. Būna ir tokių situacijų, kuomet skolos auga, antstoliai jas administruoja, išlaidos didėja, o rezultatas – nulinis, skolų išieškojimas visiškai nerezultatyvus. Atrodytų, jog etatiniai skolininkai tiesiog tyčiojasi iš visuomenės. Kartais, prasiskolinusios įmonės bankrutuoja, kol vyksta ilgos bankroto administravimo procedūros, tenkinami kreditorių ieškiniai, žiūrėk, jau užgimė kita tų pačių žmonių valdoma bendrovė, kiek kitu pavadinimu ir sukasi versle. Būna atvejų, kuomet aferistui pakerpami sparnai, žiūrėk jis bus jau pats nieko nebeturįs. Jo turtą bus valdanti jo žmona ar sugyventinė. Iš beturčio žmogaus juk nepaimsi nieko...

Apsimeta negavę informacijos

Yra kategorija žmonių, kurie mano, jog skolos grąžinimo išvengs, neva apsimesdami, jog negavo jokios informacijos apie įsisenėjusią skolą. Jie nereaguoja į jiems siunčiamus pranešimus, o kartais, vos tik pamatę kreditorių, bėga slėptis pas draugus, gimines ar kaimynus. Ir , vos tik juos paliečia skolos išieškojimas, jie pakėlę savo greitai lakstančias akytes, drąsiai teigia: – „aš nieko nežinojau“, „kodėl manęs niekas neinformavo?...“ Šiandien įgyvendinta daug priemonių, kad žmogus laiku susižinotų apie turimą skolą ir ji nebūtų perduota išieškoti antstoliams. Pavyzdžiui, prisijungdami prie Antstolių informacinės sistemos, gyventojai gali sekti priverstinio skolų išieškojimo procesus, Elektroninių valdžios vartų sistema padeda išsiaiškinti turimas mokesčių skolas, skolas Sodrai bei skolas kredito įstaigoms. Valstybinė mokesčių inspekcija siunčia pranešimus visiems pažeidėjams, kuriems skirtos baudos. Ar skolos išieškojimas jau pateko į antstolių rankas, galima sužinoti Lietuvos antstolių rūmuose. Labai dažnai įmonės, turinčios sutartį su finansinius įsipareigojimus prižiūrinčiomis bendrovėmis, naudojasi prevenciniu spaudu, kuris primena apie laiku neįvykdytus įsipareigojimus, informuoja apie laiku neatliktus mokėjimus. Skambučiai, informaciniai laiškai, priminimai atsiskaityti, nepaveikia tų, kuriuos galima vadinti etatiniais skolininkais. Civilinis Kodeksas įpareigoja klientus pačius rūpintis savo mokėjimais. Tad pasakymai „aš nieko nežinojai“, „manęs niekas neinformavo“ skolų išieškojimo procese subliūkšta lyg muilo burbulas. Pažymėtina yra tai, kad visa tai daryti yra neprivaloma. UAB „Juris LT“ specialistai, yra sukaupę per 12 metų darbo patirties, skolų išieškojimas jiems gerai pažįstamas procesas, tad jie drąsiai teigi, kad Lietuvoje įmonės stengiasi informuoti skolininką turimais kontaktais ne vieną ir ne du kartus. Čia dvi medalio puses – kartais klientai per daug laiko sugaišta skolininko informavimui, per tą laiką jis spėja ištuštinti savo įmonės sąskaitas. Yra pavydžių, kad įmonės informavo skolininką 10 kartų, tokiu būdu sugaišo 2 mėnesius priminimams, o rezultatas nepasiektas – skolos išieškojimas neįvyko. Kiekvienas žmogus – juridinio vieneto vadovas, už savo ar savo įmonės finansinius įsipareigojimus atsako pats, kreditoriaus priminimai apie neįvykdytą prievolę padengti skolą yra – veikiau geranoriškas gestas, nei pareiga. O įstatymų nežinojimas, taip pat neatleidžia nuo atsakomybės. Taigi, jei įsipareigojimų nevykdo juridinis asmuo – verslo subjektas, įmonė – jos informuoti apie neapmokėtas skolas visiškai nėra privaloma.

Fizinių asmenų duomenų apsauga

Skolų išieškojimas neabejotinai susideda iš gausios dokumentacijos tvarkomo. Matomi asmens duomenys – vardas, pavardė, mokėtojo kodas, gimimo data, adresas ir kiti. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nedraudžia tvarkyti skolininkų asmens duomenų, tačiau Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tiriami atvejai rodo, kad kartais nesusipratimų kyla tarp asmens, skolą patyrusios įmonės, įstaigos ar jos išieškojimą vykdančios bendrovės, todėl ypač svarbu visoms pusėms aiškiai suprasti savo teises ir pareigas. Tvarkant asmens duomenis skolų išieškojimo tikslu turi būti laikomasi Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintų bendrų asmens duomenų apsaugos principų. Profesionalios skolų išieškojimo įmonės, laikydamosi asmens duomenų apsaugos principų, pataria kreditoriui informuoti skolininkus ( jei jie fiziniai asmenys) apie tai, kad laiku neatsiskaičius, jo duomenys bus perduoti trečiai šaliai. Pasitaiko atvejų, kad skolų išieškojimas, visos jo procedūros gali sukelti neigiamų finansinių pasekmių žmogui, todėl į tokį duomenų tvarkymą neretai reaguojama ypač jautriai. Procedūrų laikymasis, savalaikis informacijos suteikimas procesą padaro sklandų, leidžia išvengti galimų nesusipratimų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt